K | Terminai.lt

Klauzulė

kláuzulė [lot. clausula — pabaiga]: 1. išlyga — išimtinė specialiai aptarta sutarties sąlyga, nustatanti vieną iš galimų sutarties vykdymo būdų; 2. kalbos atkarpos pabaiga, kurios skambėjimui teikiama daug svarbos; 3. poezijos eilutės pabaiga, prasidedanti paskutiniu kirčiuotu garsu.

Klauzūra

klauzūrà [lot. clausura — uždarymas]: 1. pašaliečiams, ypač kt. lyties asmenims, uždara vienuolyno dalis; 2. vienuolyno vidaus taisyklas, reguliuojančios jo gyventojų santykius su pašaliečiais; 3. vienuoliškas gyvenimas.

Klavesinas

klavesinas [pranc. clavecin], klavišinis muz. instrumentas, vienas fortepijono prototipų.

Klaviatūra

klaviatūrà [vok. Klaviatur < lot. clavis — raktas], klavišinių muz. instrumentų, įv. aparatų ir mechanizmų (raidžių rinkimo mašinų, rašomųjų mašinėlių, skaičiavimo mašinų) klavišų arba mygtukų sistema.

Klaviciteriumas

klavicitèriumas [lot. clavicytherium], XVI—XVIII a. muz. instrumentas: klavesinas stačiu korpusu.

Klavikordas

klavikòrdas [lot. clavis — raktas + gr. chordē — styga], klavišinis muz. instrumentas, vienas fortepijono prototipų, pailgos stačiakampės dėžės pavidalo.

Klavišas

klavišas [lenk. klawisz < lot. clavis — raktas], muz. instrumentų (fortepijono, klavesino, vargonų), aparatų, mechanizmų (rašomosios mašinėlės, telegrafo aparato) svirtelės galas, kurį paspaudus išgaunamas garsas, išspausdinamas ženklas arba paleidžiamas veikti koks nors įtaisas.

Klavyras

klavỹras [vok. Klavier < lot. clavis — raktas]: 1. styginis klavišinis muz. instrumentas (klavikordas, klavesinas, fortepijonas); 2. daugiabalsio instrumentinio ar vokalinio instrumentinio muz. kūrinio transkripcija fortepijonui arba balsui su fortepijonu.

Kleftai

klèftai [naująja gr. klephtēs — vagis], Graikijos valstiečiai partizanai, XV—XIX a. kovoję su pavergėjais turkais.

Kleidesdaliai

kleidesdãliai [pagal D. Britanijos Klaido upės slėnio (Clydesdale) pavadinimą], sunkiųjų arklių veislė, išvesta Škotijoje.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z