K | Terminai.lt

Kalcinuoti

kalcinúoti [lot. calcinare — paversti kalkėmis], kaitinimu pašalinti lakias medžiagas iš kreidos, kalkių, druskų, rūdų.

Kalcis

kálcis [lot. calx (kilm. calcis) —kalkės], chem. elementas Ca, atom. Nr. 20; metalas.

Kalcitas

kalci‖tas [↗ kalcis], mineralas, kalcio karbonatas CaCO3; vienas labiausiai paplitusių mineralų Žemės plutoje; iš bespalvių skaidrių ~o kristalų (islandiškojo špato) gaminamos poliarizacinės prizmės.

Kalcitizacija

kalcitizãcija, geol. nuosėdinių uolienų prisisodrinimas kalcito jų antrinio kitimo metu.

kalderà [isp. caldera — didelis katilas]: 1. geol. plati stačiašlaitė dauba vulkano viršūnėje, susidariusi, sprogus užsikimšusiai vulkano stemplei arba yrant vulkaną sudarančioms uolienoms; 2. astr. žiedinis Marso kraterio duburys, kurio centre kyšo jaunesnis krateris.

Kaledoninis

kaledònin‖is [pagal Škotijos Kaledonijos (Caledonia) kalnų pavadinimą], geol. ~ė kalnodara — ankstyvajame paleozojuje vykusi kalnodara; ~iai kalnai — per ~ę kalnodarą susidarę kalnai.

Kaleidoskopas

kaleidoskòpas [gr. kalos — gražus + eidos — reginys + ↗ …skopas]: 1. vamzdelio pavidalo optinis prietaisas (žaislas), kurio viduje yra įvairiaspalviai stikliukai ir 3 išilginiai kampu sudėti veidrodžiai; sukant vamzdelį, stikliukai atsispindi veidrodžiuose ir sudaro juose gražius, greit kintančius raštus; 2*. greitas ko nors (vaizdų, įspūdžių, nuotaikos) keitimasis.

Kalendorius

kalendõrius [lot. calendarium < ↗ kalendos]: 1. ilgų laiko tarpų skaičiavimo sistema, pagrįsta periodiniais gamtos reiškiniais: dienos ir nakties, Mėnulio fazių, metų laikų kaita; 2. visų metų dienų sąrašas, kuriame pažymima mėnesiai, savaitės, poilsio dienos, šventės, kitokie žymūs įvykiai; kartais jame būna informacinio pobūdžio žinių.

Kalendos

kaleñdos [lot. Calendae, Kalendae], sen. Romos kalendoriaus pirmosios mėnesio dienos pavadinimas.

Kalenkoras

kalenkòras [pranc. calencar], medvilninis drobinio pynimo audeklas, įmirkytas klijais.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z