koedukãcija [↗ ko… + lot. educatio — auklėjimas], berniukų ir mergaičių mokymas kartu (vienoje mokykloje).
|
||||
koedukãcija [↗ ko… + lot. educatio — auklėjimas], berniukų ir mergaičių mokymas kartu (vienoje mokykloje). koeficieñtas [↗ ko… + lot. efficiens (kilm. efficientis) — darantis, gaminantis], mat. pastovus dydis, kuris yra kito (kintamojo) dydžio skaitinis arba raidinis daugiklis. koegzisteñcija [↗ ko… + ↗ egzistencija], bendras buvimas, sambūvis. koegzistúoti [↗ koegzistencija], būti kartu, sugyventi. koenzimai [↗ ko… + ↗ enzimai] ↗ kofermentai. koèrcija [lot. coërcitio — sulaikymas], įmagnetinančiam ar poliarizuojančiam laukui priešingos krypties tam tikro stiprumo magn. arba el. laukas, kurio veikiamas feromagnetikas visiškai išsimagnetina, o segnetoelektrikas išsipoliarizuoja. koercimètras [↗ koerci(ja) + ↗ …metras], prietaisas feromagnetikų magnetinio koercinio lauko, kurio veikiamas feromagnetikas visiškai išmagnetėja, stiprumui matuoti. koercitimètras ↗ koercimetras. kofeinas [vok. Koffein < angl. coffee — kava], alkaloidas, kurio yra kavos pupelėse, arbatmedžio lapuose, kolamedžio riešutuose; vart. kaip vaistas, stimuliuojantis centrinę nervų sistemą. kòferdamas [angl. cofferdam], siauras, vandens nepraleidžiantis laivo skyrius, izoliuojantis gretimas laivo patalpas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai