kofermeñtai [↗ ko… + ↗ fermentai], nebaltyminiai org. junginiai; sudėtinė fermentų dalis; susijungę su baltymine fermento dalimi (apofermentais), sudaro kataliziškai aktyvius fermentus.
|
||||
kofermeñtai [↗ ko… + ↗ fermentai], nebaltyminiai org. junginiai; sudėtinė fermentų dalis; susijungę su baltymine fermento dalimi (apofermentais), sudaro kataliziškai aktyvius fermentus. kògas [vok. Kogge], XIII—XVI a. didelės grimzlės Hanzos prek. laivas. kògija, mažasis kašalotas Kogia breviceps; gyvena šiltose jūrose. kognãtai [lot. cognati], sen. Romoje — vyriškosios ir moteriškosios linijos kraujo giminės, nepavaldūs šeimos galvai. kognityvùs [lot. cognitio — pažinimas], pažinimo, pažintinis. kohereñcija [lot. cohaerentia], sąryšis. koherentùs, koherèntinis [lot. cohaerens (kilm. cohaerentis) — susijęs], išlaikantis vienodą fazių skirtumą, pvz., koherenčios bangos. kohèreris [angl. coherer < lot. cohaerere — būti susijusiam], prietaisas, kurio varža staigiai sumažėja, tekant per jį aukštojo dažnio el. srovei. kohèzija [lot. cohaesus — surištas], sankiba — medžiagos dalelių (molekulių, atomų ar jonų) sukibimas dėl molekulių sąveikos ir chem. ryšio jėgų. kohòrta [lot. cohors (kilm. cohortis)]: 1. sen. Romos pėstininkų taktinis dalinys iš 3 manipulų (6 centurijų); 2*. susitelkusi žmonių grupė; būrys, gauja. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai