kokarboksilãzė, org. junginys — tiamino (vitamino B1) ir fosforo rūgšties esteris; vandenyje tirpstantys balti kristalai; kofermentas.
|
||||
kokarboksilãzė, org. junginys — tiamino (vitamino B1) ir fosforo rūgšties esteris; vandenyje tirpstantys balti kristalai; kofermentas. kokárda [pranc. cocarde]: 1. metalinis uniforminės kepurės ženkliukas; 2. kilpa surištas raištis kam nors papuošti. kòkas [ol. kok — virėjas], laivo virėjas. kokcidijos [gr. kokkis (kilm. kokkidos) — sėkla, kauliukas], ląstelių vidaus ir tarpląsteliniai sporagyvių klasės parazitiniai pirmuonys Coccidiomorpha; stuburinių ir bestuburių gyvūnų parazitai. kokcidiòzė [↗ kokcidijos], gyvulių ir paukščių invazinė liga; sukelia kokcidijos. kòkeriai [angl. cockers], mažų ilgaausių ir ilgaplaukių medžioklinių šunų veislė. kokètė [pranc. coquette]: 1. moteris, kuri pernelyg stengiasi patikti vyrams, padaryti įspūdį savo elgesiu, tualetu; 2. aktorės amplua; jaunos, gražios ir energingos moters vaidmuo. koketúoti [pranc. coqueter], stengtis patikti, meilintis, elgtis kaip koketei. kokilė [pranc. coquille — kriauklė], metalinė forma daugiakarčiam metalinių gaminių liejimui. kòkliušas [pranc. coqueluche], ūminė užkrečiamoji liga, pasireiškianti dažnais spazminio kosulio priepuoliais; serga daugiausia vaikai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai