Kloaka

kloakà [lot. cloaca]: 1. sen. miestų (Babilono, Kartaginos, Romos ir kt.) požeminis kanalas nešvarumams nutekėti; 2. atmatinė — kai kurių stuburinių gyvūnų praplatėjusi galinė žarnyno dalis, į kurią atsiveria šlapimo ir lytiniai takai; 3*. bjauri, nešvari atmatų vieta.