kvietizm‖as [pranc. quietisme < lot. quietus — ramus]: 1. religinė etinė koncepcija, propaguojanti mistišką kontempliatyvų santykį su pasauliu, pasyvumą, visišką atsidavimą dievo valiai; ~o idėjas suformulavo isp. katalikų teologas M. de Molinas (de Molinos); Δ labiausiai plito XVII a.; 2. abejingumas gyvenimo įvykiams, veiklos atsisakymas, vidinės ramybės siekimas.
Leave a Reply