M | Terminai.lt - Part 100

Minionas

miniònas [pranc. mignon — mažytis]: 1. spaustuvinis 6riftas, kurio kegelis 7 punktai (2,53 mm); 2. ↗ minonas (2).

Ministerialai

ministeriãlai [lot. ministeriales], V. Europoje vid. amžiais — karaliaus arba stambiųjų feodalų tarnybiniai žmonės, dažn. nelaisvi.

Ministerializmas

ministerializmas [pranc. ministérialisme]: 1. burž. šalių vykdomojo aparato toks subiurokratėjimas, kad svarbiausią vaidmenį vaidina ne politikai, o ministerijų tarnautojai; 2. ↗ miljeranizmas.

ministèrija [lot. ministerium — tarnavimas, tarnyba], ministro vadovaujamas centrinis valst. valdymo organas, vadovaujantis kuriai nors ūkinės, administracinės, socialinės, kultūrinės veiklos sričiai.

Ministrantas

ministrántas [lot. ministrans (kilm. ministrantis) — (pa)tarnaujantis], bažn. berniukas, per pamaldas patarnaujantis katalikų kunigui.

Ministras

ministras [lot. minister — tarnas], vyriausybės narys, vadovaujantis ministerijai.

Minitmenas

minitmènas [angl. minute-man]: 1. liaudies milicijos kareivis, savanoris JAV nepriklausomybės kare (1775—83); 2*. žmogus, visada (tą pačią minutę) pasirengęs veikti.

Minonas

minònas [pranc. mignon — mažytis, gracingas]: 1. labai mažas fortepijonas arba pianinas (apie 1200 mm ilgio); 2. pramoginis šokis, panašus į valsą.

Minorantė

minorántė [pranc. minorante < minorer — mažinti], mat. funkcija, kurios reikšmės tam tikroje srityje ne didesnės už turimos funkcijos reikšmes.

Minoras

minòr‖as [it. minore < lot. minor — mažesnis]: 1. heptatoninė muz. dermė; būna natūralusis, harmoninis (su aukštu VII laipsniu) ir melodinis (su aukštu VI ir VII laipsniu); natūraliojo ~o garsaeilio struktūra: tonas—pustonis—tonas—tonas—pustonis—tonas—tonas; 2. mat. determinantas, susidedantis iš elementų, esančių pasirinktų eilučių ir tiek pat stulpelių susikirtime; 3*. liūdna, melancholiška nuotaika.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z