minorãtas [lot. minor — jaunesnis]: 1. paveldėjimo sistema — turtas nedalijamas, jis visas atitenka jauniausiajam giminės nariui; 2. paveldėtinis turtas, tenkantis jauniausiajam giminės nariui.
|
||||
|
minòrinis [↗ minoras]: 1. minoro dermės; 2*. liūdnas, melancholiškas. minoritai [ (fratres) minores — mažesnieji broliai], gausiausia ir įtakingiausia pranciškonų šaka. minoritètas [lot. minoritas (kilm. minoritatis) — mažuma], balsų mažuma balsuojant. minòrkos, labai dėslių vištų veislė, išvesta Ispanijoje Menorkos (Meñorca) saloje. Minotaũr‖as (gr. Minōtauros), sen. graikų mitinė pabaisa — pusiau žmogus, pusiau jautis; žmogėdrą ~ą, Kretos karaliaus Mino laikomą labirinte, nužudęs atėnietis Tesėjas. minúoti [pranc. miner]: 1. parengti sprogdinimui objektą, dėti minas; 2. daryti minų užtvaras, išdėstyti minas (sausumoje, vandenyje). minúotojas, minų ginklo specialistas, mokantis užminuoti, išminuoti. minus [lot. mažiau], žodis, rodantis neigiamą skaičių, dydį, atimties veiksmą, pvz., minus penki Celsijaus laipsniai (—5°C), keturi minus trys (4—3). minusas: 1. mat. ženklas (—) atimties veiksmui ar neigiamam skaičiui žymėti; 2*. trūkumas, neigiamybė, silpnybė, yda.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Matematikos terminai |  Kategorija: M |  Peržiūrėta: 7 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai