miokárdas [↗ mio… + gr. kardia — širdis], širdies raumuo — vidurinis raumeninis širdies sienos sluoksnis.
|
||||
miokárdas [↗ mio… + gr. kardia — širdis], širdies raumuo — vidurinis raumeninis širdies sienos sluoksnis. miokardiodistròfija [↗ miokardas + ↗ distrofija], širdies raumens pažeidimas. miokarditas, širdies raumens (miokardo) uždegimas. miològija [↗ mio… + ↗ …logija], mokslas apie raumenis. miomà [gr. mys (kilm. myos) — raumuo], nepiktybinis raumeninio audinio navikas. mionèmos [↗ mio… + gr. nēma — siūlas, gija], daugelio pirmuonių, pvz., infuzorijų, traukūs ektoplazmos siūlai; jiems susitraukus, pakinta organizmo arba jo dalies forma. miopãtija [↗ mio… + gr. pathos — liga], paveldima lėtinė raumenų ir nervų sistemos liga. miòpija [gr. myōpia < myō — prisimerkiu + ōps (kilm. ōpos) — akis], trumparegystė — akies refrakcijos yda: lygiagretūs šviesos spinduliai, patekę į akį, susikerta prieš tinklainę. miorelaksántai [↗ mio… + lot. relaxans (kilm. relaxantis) — atpalaiduojantis], vaistai, atpalaiduojantys skersaruožius raumenis. miotònija [↗ mio… + gr. tonos — įtampa], ilgalaikė raumens įtampa, po kurios raumuo atsipalaiduoja labai lėtai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai