M | Terminai.lt - Part 107

Misterijos

mistèrijos [gr. mystēria — slaptas kultas], sen. Graikijoje, Romoje ir Rytuose — paslaptingos rel. ceremonijos, apeigos, kuriose dalyvauti buvo leidžiama tik įšventintiesiems.

Misterioso

misterioso [sk. misterijozo; it. < gr. mystērion — paslaptis], muz. paslaptingai.

Misteris

misteris [angl. mister < lot. magister — viršininkas], angliškas kreipimasis į vyrą; vart. tik drauge su pavarde.

misticizmas [↗ mistika], pažiūra, kad gamtos ir visuomenės reiškinių pagrindą sudaro paslaptingas, jutimais nesuvokiamas ir protu nepaaiškinamas antgamtinis pradas; tą pažiūrą bei mistinį pasaulio suvokimą (mistiką) pripažįstančios ir ja aiškinančios pasaulį teol. ir filos. doktrinos.

Mistifikacija

mistifikãcija [gr. mystēs — įslaptintas, paslaptingas + lot. facio — darau], sąmoningas ir išradingas klaidinimas, apgaudinėjimas, teikiant kam nors tiesos regimybę; literatūrinė Δ — lit. kūrinys, kurio kūrėjas autorystę priskiria kt. asmeniui (realiam arba fiktyviam) arba liaudžiai (kūrinys paskelbiamas kaip tautosaka).

Mistifikatorius

mistifikãtorius, asmuo, kuriantis mistifikacijas.

Mistifikuoti

mistifikúoti, daryti mistifikaciją, sąmoningai ką nors klaidinti.

Mistika

mistika [gr. mystika — paslaptingos apeigos, paslaptingumas]: 1. tikėjimas, kad antgamtinį pasaulį (dvasinį absoliutą, dievybę), laikomą tikrąja realybe, žmogus gali suvokti, patirti tiesiogiai — intuicija, ekstaze; 2*. kažkas paslaptinga, neišaiškinama.

Mistikas

mistikas, antgamtiškumu tikintis, misticizmo pažiūrų žmogus.

Mistinis

mistin‖is, ~iškas: 1. susijęs su mistika, misticizmu; 2. nesuprantamas, nepaaiškinamas, paslaptingas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z