Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Miuoas

miuòas [miu (gr. raidės μ pavadinimas) + ↗ (mez)onas], nestabili elementarioji dalelė, kurios rimties masė lygi maždaug 207 elektrono masėms.

Miuonis

miuònis, nestabili sistema, susidedanti iš teigiamo miuono ir elektrono.

Miuridas

miuridas [< arab.], sufizmo pakraipos musulmonas, kurio nors imamo arba šeicho mokinys, privalantis studijuoti sufizmo teoriją ir klausyti išsirinktojo mokytojo.

Miuridizmas

miuridizmas [↗ miuridas], musulmonų rel. polit. judėjimas, priešiškas kitatikiams.

Miutiuelizmas

miutiuelizm‖as [pranc. mutuellisme < mutuel — savitarpinis, abipusis], smulkiaburžuazinė socialinė srovė; neigė klasių kovos ir revoliucijos būtinumą, siūlė socialinius klausimus spręsti, sukuriant savitarpio pagalbos visuomenę, gamybinius ir vartotojų kooperatyvus; ~o pradininkas — P. Ž. Prudonas (Proudhon; 1809—65).

Miuzetė

miuzètė [pranc. musette]: 1. pranc. liaudies muz. instrumentas, dūdmaišio atmaina; 2. senovinis pranc. šokis; greito tempo; šokamas, pritariant miuzete.

Miuzikholas

miùzikholas [angl. music-hall], pramoginis teatras, artimas varjetė; programą sudaro pramoginiai šokiai, muzika, smulkiųjų teatro žanrų numeriai; dažnai rengiami reviu ir siužetiniai vaidinimai.

Miuziklas

miùzikl‖as [angl. musical], sceninis muz. veikalas, grindžiamas muzikos, teatro ir choreografijos deriniu; operetės atmaina; ~ui būdinga lengvai suvokiama meninių vaizdų forma, dinamiška išraiškos priemonių kaita.

Mizandrija

mizándrija [gr. miseō — neapkenčiu + anēr (kilm. andros) — vyras], liguista neapykanta vyrams.

Mizanscena

mizanscenà [pranc. mise en scène — pastatymas scenoje], aktorių ir rekvizito padėtis scenoje kuriuo nors vienu vaidinimo momentu.