miuòas [miu (gr. raidės μ pavadinimas) + ↗ (mez)onas], nestabili elementarioji dalelė, kurios rimties masė lygi maždaug 207 elektrono masėms.
|
||||
miuòas [miu (gr. raidės μ pavadinimas) + ↗ (mez)onas], nestabili elementarioji dalelė, kurios rimties masė lygi maždaug 207 elektrono masėms. miuònis, nestabili sistema, susidedanti iš teigiamo miuono ir elektrono. miuridas [< arab.], sufizmo pakraipos musulmonas, kurio nors imamo arba šeicho mokinys, privalantis studijuoti sufizmo teoriją ir klausyti išsirinktojo mokytojo. miuridizmas [↗ miuridas], musulmonų rel. polit. judėjimas, priešiškas kitatikiams. miutiuelizm‖as [pranc. mutuellisme < mutuel — savitarpinis, abipusis], smulkiaburžuazinė socialinė srovė; neigė klasių kovos ir revoliucijos būtinumą, siūlė socialinius klausimus spręsti, sukuriant savitarpio pagalbos visuomenę, gamybinius ir vartotojų kooperatyvus; ~o pradininkas — P. Ž. Prudonas (Proudhon; 1809—65). miuzètė [pranc. musette]: 1. pranc. liaudies muz. instrumentas, dūdmaišio atmaina; 2. senovinis pranc. šokis; greito tempo; šokamas, pritariant miuzete. miùzikholas [angl. music-hall], pramoginis teatras, artimas varjetė; programą sudaro pramoginiai šokiai, muzika, smulkiųjų teatro žanrų numeriai; dažnai rengiami reviu ir siužetiniai vaidinimai. miùzikl‖as [angl. musical], sceninis muz. veikalas, grindžiamas muzikos, teatro ir choreografijos deriniu; operetės atmaina; ~ui būdinga lengvai suvokiama meninių vaizdų forma, dinamiška išraiškos priemonių kaita. mizándrija [gr. miseō — neapkenčiu + anēr (kilm. andros) — vyras], liguista neapykanta vyrams. mizanscenà [pranc. mise en scène — pastatymas scenoje], aktorių ir rekvizito padėtis scenoje kuriuo nors vienu vaidinimo momentu. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai