modeliúoti: 1. kurti, daryti modelius; 2. tirti egzistuojančius arba kuriamus (projektuojamus) objektus, naudojantis jų modeliais.
|
||||
modeliúoti: 1. kurti, daryti modelius; 2. tirti egzistuojančius arba kuriamus (projektuojamus) objektus, naudojantis jų modeliais. moderato [it. nuosaikiai, vidutiniškai], vidutinis muz. tempas, šiek tiek lėtesnis už allegretto, bet greitesnis už andantino; dažnai traktuojamas kaip allegro moderato. moderãtorius [lot. moderator — mažintojas, silpnintojas], lėtinantis, slopinantis įtaisas, kokius nors procesus lėtinanti medžiaga: 1. fiz. branduolinio reaktoriaus medžiaga, sulėtinanti neutronus iki šiluminio judėjimo energijos (greičio); 2. klavišinių muz. instrumentų prietaisas garsui slopinti, tildyti. modèrnas [pranc. moderne — naujas, šiuolaikinis], XIX a. pab.— XX a. pr. Europos šalių ir JAV architektūros ir dailės stilius; būdinga dinamiškumas, stilizuotas dekoratyvumas, asimetrija, manieringumas. modèrninti [pranc. moderniser], daryti modernų. modernizmas [pranc. modernisme]: 1. XIX a. pab.— XX a. avangardistinės meno kryptys, srovės bei stiliai; būdinga dekadentiškumas, klasikinių, ypač realistinio meno tradicijų neigimas, unikalumo, kai kada ekstravagantiškumo siekimas, sąlygiškumas, komplikuotumas, naujoviškos, neįprastos meninės priemonės; 2. rel. sąjūdis, kilęs XIX a. pab.— XX a. pr. ir siekęs naujinti, reformuoti katalikybę, suartinti ją su to meto kultūra. modernizúoti [pranc. moderniser < moderne — šiuolaikinis, naujas]: 1. keisti pagal šių dienų reikalavimus ir skonį; 2. senus pram. įrengimus pakeisti naujais, našesniais. modernùs [pranc. moderne — naujausias, šiuolaikinis]: 1. atitinkantis šių dienų reikalavimus ir skonį; 2. atitinkantis naujausius techn. laimėjimus. modifikãcija [lot. modificatio — mato nustatymas], daikto ar reiškinio kitimas (keitimas), nepakeičiantis jo esminių savybių, esmės; tokio pakeitimo rezultatas; atmaina: 1. vienodos chem. sudėties, bet skirtingos sandaros chem. elementų arba junginių būsena; 2. biol. organizmo požymių (dažn. kiekybinių), jo fenotipo nepaveldimas pakitimas. modifikãtorius [lot. modificator — mato nustatytojas]: 1. prietaisas, keičiantis kelioms operacijoms atlikti skirtos mašinos darbą, veikimą; 2. medžiaga, kurios nedidelis kiekis pagerina metalo, lydinio ar kt. medžiagos struktūrą ir savybes. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai