modifikúoti [lot. modificare — išmatuoti], keisti daikto arba reiškinio formą, savybes, nepakeičiant jo esmės.
|
||||
modifikúoti [lot. modificare — išmatuoti], keisti daikto arba reiškinio formą, savybes, nepakeičiant jo esmės. mòdijus [lot. modius], sen. skysčių ir biralų tūrio vienetas; sen. Romoje prilygo maždaug 9 l, Arabijoje maždaug 40 l. modiljònas [pranc. modillion, it. modiglione], S raidės pavidalo gembė, remianti karnizą; būdingas klasikinių orderių architektūrai. modistė [pranc. modiste], moteriškų skrybėlaičių, suknelių ir kt. drabužių modeliuotoja ir jų siuvėja. moduliãcija [lot. modulatio — ritmingumas, darnumas]: 1. fiz. techn. tolygiai ir taisyklingai vykstančio proceso parametrų keitimas pagal tam tikrą dėsnį (tuo būdu perduodama informacija); 2. muz. perėjimas iš vienos tonacijos į kitą; plačiąja reikšme — bet koks pradinės tonacijos pakeitimas; siaurąja reikšme — sklandus perėjimas į kt. tonaciją ir jos įtvirtinimas atitinkama kadencija; 3. balso stiprumo, aukščio, tembro keitimas dainuojant. moduliãtorius [lot. modulator — laikantysis ritmo], įrenginys, kuris pagal valdymo signalą keičia reguliariojo proceso parametrus; naud. radijo siųstuvams, garsiniams filmavimo aparatams. mòdulis [lot. modalus — matas]: 1. archit. santykinis matavimo vienetas, vart. pastato visumos ir jo dalių dydžiui bei proporcijoms nustatyti; 2. techn. kokio nors svarbaus koeficiento arba dydžio pavadinimas, pvz., tamprumo Δ, krumpliaračio Δ; 3. skaitinė charakteristika, pvz., kompleksinio skaičiaus z = (x, y) Δ (skaičius ), logaritmų sistemos Δ (pastovus daugiklis, iš kurio, padauginus vienos sistemos logaritmus, gaunami kitos sistemos logaritmai); 4. funkcinis mazgas — unifikuotas elektroninio įtaiso mazgas (arba jo dalis), atliekantis tam tikrą funkciją. modulomètras [↗ modul(iacija) + ↗ …metras], prietaisas ↗ moduliacijos (1) koeficientui matuoti. modus procedendi [lot. veikimo būdas], tarptautinis susitarimas, kuriuo nustatoma tam tikrų veiksmų atlikimo arba prievolės vykdymo tvarka. modus vivendi [lot. gyvenimo būdas]: 1. tarptautinėje teisėje — trumpalaikis tarptautinis susitarimas, sudaromas tada, kai neįmanoma pasiekti nuolatinio susitarimo; 2. sugyvenimo, tarpusavio santykių pobūdis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai