mongolizmas [pagal mongolų tautos pavadinimą], vaikų protinis neišsivystymas; turi būdingų fizinių bruožų (žema kaukolė, įkypūs akių plyšiai, didelis tarpas tarp akių, pusiau pravira burna su neproporcingai dideliu liežuviu).
|
||||
mongolizmas [pagal mongolų tautos pavadinimą], vaikų protinis neišsivystymas; turi būdingų fizinių bruožų (žema kaukolė, įkypūs akių plyšiai, didelis tarpas tarp akių, pusiau pravira burna su neproporcingai dideliu liežuviu). mongolotèris, iškastinis dinoceratų grupės žinduolis, gyvenęs paleogene Mongolijoje. monieziòzė, atrajotojų gyvūnų, dažn. jų jauniklių, helmintozė; sukelia Moniezia genties kaspinuočiai, parazituojantys plonosiose žarnose. moniliòzės, Monilia genties grybų sukeliamos vaismedžių ligos, pvz., sodinė monilija (pūdo vaisius; rudasis vaisių puvinys), slyvinė monilija (nudžiovina kaulavaisių žiedus, šakutes). monistinis, vientisas, vieningas, laikąsis monizmo. monitorius [angl. monitor < lot. monitor — įspėjėjas]: 1. eksperimentinio branduolio fizikos įrenginio prietaisas, kontroliuojantis parametrų, pvz., radioaktyvumo, kurie turi tam tikrą laiką nekisti, pastovumą; 2. šarvuotas nedidelės grimzlės karo laivas su stipria artilerija; naudotas iki I pasaulinio karo jūrų pakrančių ir upių operacijose; 3. videokontrolės įtaisas, elektroninio vamzdžio ekrane pateikiantis kontroliuojamo proceso atvaizdą, pvz., skaičiavimo mašinos Δ, televizijos Δ; 4. skaičiavimo mašinos programa, valdanti kitų mašinos programų darbą; 5. ↗ hidromonitorius. monizmas [gr. monos — vienas, vienintelis], filos. kryptis, aiškinanti tikrovę 1 pagrindu (materialiu arba dvasiniu). mono… [gr. monos — vienas, vienintelis, vientisas], pirmoji sudurtinio žodžio dalis, reiškianti: vienas, vientisas, pvz., monochromatinis (vienspalvis). monocentrizmas [↗ mono… + ↗ centras], antrop. teorija, teigianti, kad dab. tipo žmogus (kromanjonietis) susiformavo viename Žemės areale ir yra visų dabar gyvenančių žmonių rasių bendras protėvis. monochòrdas [↗ mono… + gr. chordē — styga]: 1. bet kuris vienastygis muz. instrumentas; 2. prietaisas stygos tono aukščiui nustatyti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai