Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Mongolizmas

mongolizmas [pagal mongolų tautos pavadinimą], vaikų protinis neišsivystymas; turi būdingų fizinių bruožų (žema kaukolė, įkypūs akių plyšiai, didelis tarpas tarp akių, pusiau pravira burna su neproporcingai dideliu liežuviu).

Mongoloteris

mongolotèris, iškastinis dinoceratų grupės žinduolis, gyvenęs paleogene Mongolijoje.

Monieziozė

monieziòzė, atrajotojų gyvūnų, dažn. jų jauniklių, helmintozė; sukelia Moniezia genties kaspinuočiai, parazituojantys plonosiose žarnose.

Moniliozės

moniliòzės, Monilia genties grybų sukeliamos vaismedžių ligos, pvz., sodinė monilija (pūdo vaisius; rudasis vaisių puvinys), slyvinė monilija (nudžiovina kaulavaisių žiedus, šakutes).

Monistinis

monistinis, vientisas, vieningas, laikąsis monizmo.

Monitorius

monitorius [angl. monitor < lot. monitor — įspėjėjas]: 1. eksperimentinio branduolio fizikos įrenginio prietaisas, kontroliuojantis parametrų, pvz., radioaktyvumo, kurie turi tam tikrą laiką nekisti, pastovumą; 2. šarvuotas nedidelės grimzlės karo laivas su stipria artilerija; naudotas iki I pasaulinio karo jūrų pakrančių ir upių operacijose; 3. videokontrolės įtaisas, elektroninio vamzdžio ekrane pateikiantis kontroliuojamo proceso atvaizdą, pvz., skaičiavimo mašinos Δ, televizijos Δ; 4. skaičiavimo mašinos programa, valdanti kitų mašinos programų darbą; 5. ↗ hidromonitorius.

Monizmas

monizmas [gr. monos — vienas, vienintelis], filos. kryptis, aiškinanti tikrovę 1 pagrindu (materialiu arba dvasiniu).

Mono

mono… [gr. monos — vienas, vienintelis, vientisas], pirmoji sudurtinio žodžio dalis, reiškianti: vienas, vientisas, pvz., monochromatinis (vienspalvis).

Monocentrizmas

monocentrizmas [↗ mono… + ↗ centras], antrop. teorija, teigianti, kad dab. tipo žmogus (kromanjonietis) susiformavo viename Žemės areale ir yra visų dabar gyvenančių žmonių rasių bendras protėvis.

Monochordas

monochòrdas [↗ mono… + gr. chordē — styga]: 1. bet kuris vienastygis muz. instrumentas; 2. prietaisas stygos tono aukščiui nustatyti.