|
-> monochromãtin‖is [↗ mono… + ↗ chromatinis]: 1. vienspalvis, labai siauro bangų ilgių intervalo, pvz., ~ė šviesa (tam tikro bangos ilgio šviesa); 2. susidedantis iš vienodos energijos (arba siauro energijos intervalo) dalelių, pvz., ~ių dalelių srautas.
monochromãtorius [↗ mono… + gr. chrōma (kilm. chrōmatos) — spalva], prietaisas siauro dažnių intervalo optinėms bangoms išskirti.
monochròmija [↗ mono… + gr. chrōma (kilm. chrōmatos) — spalva]: 1. vienspalviškumas, pvz., monochrominė tapyba (tapyba 1 spalva); 2. vienspalvė spauda.
monociklas [↗ mono… + gr. kyklos — ratas], vienratis cirko numeriams atlikti.
-> monocitai [↗ mono… + gr. kytos — ląstelė], negrūdėtųjų leukocitų (agranuliocitų) rūšis; patekę iš kraujo į audinius, gali virsti makrofagais.
monòdija [gr. monōdia < mono — vienas + ōdē — giedojimas]: 1. sen. Graikijoje — vieno dainininko dainavimas su muz. instrumento pritarimu arba be jo; 2. XVI a. solo dainavimas su muz. instrumentų pritarimu; natose pritarimas buvo užrašomas generalboso sistema; skiriama rečitatyvinė ir naujojo stiliaus Δ.
monodramà [↗ mono… + ↗ drama], dramos kūrinys, skirtas vaidinti 1 aktoriui.
monoèdras [↗ mono… + gr. hedra — pagrindas, paviršius, šonas], vienasienis; pusplokštumė.
monofãgai [↗ mono… + ↗ …fagas], gyvūnai, mintantys tik 1 rūšies maistu.
-> monofãzija [↗ mono… + gr. phasis — kalba, sakinys], kalbos sutrikimas — beištariamas 1 sakinys arba žodis.
|
|
Naujausi komentarai