Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Monochromatinis

monochromãtin‖is [↗ mono… + ↗ chromatinis]: 1. vienspalvis, labai siauro bangų ilgių intervalo, pvz., ~ė šviesa (tam tikro bangos ilgio šviesa); 2. susidedantis iš vienodos energijos (arba siauro energijos intervalo) dalelių, pvz., ~ių dalelių srautas.

Monochromatorius

monochromãtorius [↗ mono… + gr. chrōma (kilm. chrōmatos) — spalva], prietaisas siauro dažnių intervalo optinėms bangoms išskirti.

Monochromija

monochròmija [↗ mono… + gr. chrōma (kilm. chrōmatos) — spalva]: 1. vienspalviškumas, pvz., monochrominė tapyba (tapyba 1 spalva); 2. vienspalvė spauda.

Monociklas

monociklas [↗ mono… + gr. kyklos — ratas], vienratis cirko numeriams atlikti.

Monocitai

monocitai [↗ mono… + gr. kytos — ląstelė], negrūdėtųjų leukocitų (agranuliocitų) rūšis; patekę iš kraujo į audinius, gali virsti makrofagais.

Monodija

monòdija [gr. monōdia < mono — vienas + ōdē — giedojimas]: 1. sen. Graikijoje — vieno dainininko dainavimas su muz. instrumento pritarimu arba be jo; 2. XVI a. solo dainavimas su muz. instrumentų pritarimu; natose pritarimas buvo užrašomas generalboso sistema; skiriama rečitatyvinė ir naujojo stiliaus Δ.

Monodrama

monodramà [↗ mono… + ↗ drama], dramos kūrinys, skirtas vaidinti 1 aktoriui.

Monoedras

monoèdras [↗ mono… + gr. hedra — pagrindas, paviršius, šonas], vienasienis; pusplokštumė.

Monofagai

monofãgai [↗ mono… + ↗ …fagas], gyvūnai, mintantys tik 1 rūšies maistu.

Monofazija

monofãzija [↗ mono… + gr. phasis — kalba, sakinys], kalbos sutrikimas — beištariamas 1 sakinys arba žodis.