monogònija [↗ mono… + gr. gonē — gimdymas], organizmų nelytinis dauginimasis — skilimas pusiau, pumpuravimas.
|
||||
|
monogrãfija [↗ mono… + ↗ grafija], mokslo veikalas, išsamiai nagrinėjantis kurią nors 1 problemą arba temą. monogramà [↗ mono… + gr. gramma — raidė, rašytinis ženklas]: 1. vardaženklis; pirmosios vardo ir pavardės raidės; 2. sutartinis ženklas, simbolizuojantis parašą, pavadinimą, titulą. monohidrãtas [↗ mono… + ↗ hidratas], bevandenė sieros rūgštis H2SO4. monòidas [↗ mono… + gr. eidos — pavidalas], algebroje— pusgrupė (tam tikra aibė), turinti vienetą. monoideizmas [↗ monoidėja], vyravimas vienos idėjos, lemiančios visą asmens psichinį gyvenimą, veiklą. monoidėja [↗ mono… + ↗ idėja], idėja, apimanti žmogaus protą, veikiantį jo elgseną. monokárpinis [↗ mono… + gr. karpos — vaisius], Δ augalas, kuris žydi ir dera tik 1 kartą, po to dažn. sunyksta. monoklinà [↗ mono… + gr. klinō — lenkiu], Žemės, plutos struktūra, kurios sluoksniai nuolaidžiai palinkę 1 kryptimi. monòklis [pranc. monocle < gr. monos — vienas + lot. oculus — akis], skaidomasis arba glaudžiamasis stiklo lęšis 1 akiai; įstatomas į akiduobę; naud. vietoj akinių. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 4 | 
Naujausi komentarai