monokòkas [pranc. monocoque < ↗ mono… + coque — kiautas], viena iš pagrindinių lėktuvo konstrukcijos dalių — aptaki tuščiavidurė sija su medine arba metaline apkala, prie kurios tvirtinami sparnai, uodegos plokštumos, variklis, šasi.
|
||||
|
monokrãtija [↗ mono… + gr. kratos — valdžia] ↗ monarchija. monokristãlas [↗ mono… + ↗ kristalas], gamtinis arba dirbtinis kristalas, turintis 1 kristalinę gardelę. monokuliãras [↗ mono… + ↗ okuliaras], optinis prietaisas (žiūronas), pro kurį žiūrima 1 akimi. monokultūrà [↗ mono… + ↗ kultūra]: 1. ž. ū. vieno augalo auginimas tame pačiame žemės sklype ilgą laiką, nesilaikant sėjomainos; 2. ek. vieno (ūkyje arba šalyje) ž. ū. augalo auginimas; dažn. eksportui; 3. mikrobiologijoje — kurių nors mikroorganizmų grynoji kultūra, išauginta laboratorijoje arba mikrobiologinės sintezės įmonėje.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Ekonomikos terminai |  Kategorija: M |  Peržiūrėta: 24 |  Nėra komentarų | monolèksin‖is [↗ mono… + gr. lexis — žodis], lingv. susijęs su žodžiu, pvz., ~ės reikšmės (vieno žodžio kelios artimos, viena nuo kitos priklausančios reikšmės, skirtingai nuo homoniminių — nesusijusių reikšmių). monolitas [gr. monolithos — padarytas iš vientiso akmens luito]: 1. vientisas uolienos gabalas; 2. statinys arba jo dalis (dažnai didelė) iš vientisos medžiagos. monolitinis: 1. susijęs su monolitu, pvz., Δ antkapis; 2*. vientisas, tvirtas, stipriai sujungtas, vieningas. monològas [gr. monologos < monos — vienas + logos — kalba, žodis], grožinės literatūros kūrinio (ypač dramos) veikėjo kalba, tiesiogiai nepriklausoma nuo kt. veikėjų kalbos, neįeinanti į dialogą. monomãnija [↗ mono… + ↗ manija], manija su 1 liguistu potraukiu, pvz., piromanija. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai