monopòlija [gr. monopōlia — vieno prekiavimas], didelis kapitalistinis ūkinis vienetas ir tokių vienetų junginys, gamybos ir kapitalo koncentracijos bei centralizacijos pagrindu įgijęs galimybę veikti ūkininkavimo sąlygas, kad gautų kuo didžiausią pelną.
|
||||
|
monopòlininkas: 1. turintis ↗ monopolio1 (1) teisę; 2. stambus kapitalistas. monopòlis1 [gr. monopōlion < monos — vienintelis + pōleō — parduodu]: 1. išimtinė asmens, asmenų grupės ar valstybės teisė veikti kurioje nors srityje; 2. būklė, situacija, faktiškai leidžianti kuriam nors asmeniui arba organizacijai veikti tam tikroje srityje be konkurencijos. monopòlis2 [↗ mono… + ↗ polius], fiz. vienpolis, pvz., hipotezinis magnetinis Δ (dalelė su 1 magn. poliumi).   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Fizikos terminai |  Kategorija: M |  Peržiūrėta: 6 |  Nėra komentarų | monopolizãcija, monopolio įvedimas. monopolizúoti, įvesti arba gauti monopolį. monòpteris [gr. monopteros — viensparnis], apvalaus plano pastatas, apjuostas vienos eilės kolonada, remiančia perdangą. monorchizmas [↗ mono… + gr. orchis — sėklidė], įgimtas vienos sėklidės nebuvimas. monorimas [↗ mono… + ↗ rimas], tas pats rimas, einantis per visą eiliuotą kūrinį arba strofą. monosacharidai [↗ mono… + ↗ sacharidai], org. junginių klasė; angliavandeniai; bespalvės, bekvapės, saldžios medžiagos. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai