Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Monosemija

monosèmija [↗ mono… + gr. sēma — ženklas], morfemos, žodžio ar frazeologizmo vienareikšmiškumas; priešinga polisemijai.

Monosilabizmas

monosilabizmas [↗ mono… + gr. syllabē — skiemuo], kurios nors kalbos (ppr. izoliacinių kalbų, turinčių polifoninį kirtį) žodžių vienaskiemenis pobūdis.

Monoskopas

monoskòpas [↗ mono… + ↗ …skopas], televizijos perdavimo vamzdis vienam nejudamam atvaizdui, pvz., bandomajai lentelei, perduoti.

Monosomija

monosòmija [↗ mono… + ↗ (chromo)somos], vienos chromosomos nebuvimas ląstelės ar individo diploidiniame chromosomų rinkinyje.

Monospektaklis

monospektãklis [↗ mono… + ↗ spektaklis], vieno aktoriaus vaidinamas spektaklis.

Monospermija

monospèrmija [↗ mono… + ↗ sperma], apvaisinimo būdas; kiaušinį apspinta daug spermatozoidų, bet į jį patenka tik 1; būdinga žmogui ir daugumai gyvūnų.

Monostichas

monostichas [gr. monostichos — vienos eilutės], sentencija, išreikšta 1 poetine eilute; vienos eilutės poezijos kūrinys.

Monoteizmas

monoteizmas [↗ mono… + gr. theos — dievas], tikėjimas vienu dievu; viendievystė.

Monotematizmas

monotematizmas [↗ mono… + ↗ tema], muz. kūrinyje — skirtingo turinio vaizdų grindimas panašios intonacinės struktūros temomis; būdingas monociklinės formos muz. kūriniams.

Monotipas

monotipas [↗ mono… + gr. typos — atspaudas]: 1. automatinė raidžių rinkimo ir liejimo mašina; 2. biol. vienintelė augalo genties rūšis arba šeimos gentis.