montúotojas [↗ montuoti], asmuo, iš smulkesnių elementų surenkantis, sunarstantis, padarantis įv. įrenginius (mašinas, elektros linijas), pastatus,
|
||||
montúotojas [↗ montuoti], asmuo, iš smulkesnių elementų surenkantis, sunarstantis, padarantis įv. įrenginius (mašinas, elektros linijas), pastatus, monumentalùs [lot. monumentalis]: 1. susijęs su monumentu, jam būdingas; 2. didelis, tvirtas, įspūdingas, didingas, netrumpaamžis, reikšmingas. monumeñtas [lot. monumentum — paminklas], monumentalus reikšmingo ist. įvykio arba asmens paminklas (archit. statinys, skulptūra). mopèdas [↗ mo(tociklas) + pranc. (véloci)pède — dviratis], vienvietė dviratė transporto priemonė, dažn. su vidaus degimo varikliu, kurio cilindrų darbo tūris mažiau kaip 49,8 cm3, ir dviračio pedalais arba pakojomis vietoj jų. mòpsai [vok. Mops], trumpasnukių dekoratyvinių šunelių veislė; Δ su didele apvalia galva, tankiais trumpais plaukais. morà [lot. laiko tarpas], antikinės eilėdaros laiko vienetas — trumpo skiemens ištarimo trukmė. morãlas [lot. moralis — susijęs su papročiais], dorovinis pamokymas; pasakėčios arba kito didaktinio žanro kūrinio etinė išvada, ryškėjanti iš kūrinio turinio, dažnai ir tiesiogiai suformuluota jo pabaigoje. morãlė [pranc. morale < lot. moralis — dorovinis], dorovė, žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai, viena visuomeninės sąmonės formų. morãlinis, moralùs, dorovinis, dorovingas, padorus, etiškas. moralistas [pranc. moraliste < lot.]: 1. etikos specialistas; 2. mėgėjas pamokslauti, skelbti griežtą dorovingumą. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai