|
-> muãras [pranc. moire]: 1. šilkinis arba pusšilkinis audinys su banguotu atspalviu; vart. pamušalui, suknelėms; 2. popierius su išspaustu iškiliu piešiniu; 3. poligr. pašalinis ritmiškas raštas (piešinys), atsirandantis nuotraukoje dėl prastos klišės.
muarúoti [pranc. moirer]: 1. suteikti audiniui, popieriui arba piešiniui spalvas keičiančią savybę; 2. apdailinti, imituojant muarą.
mucinai [lot. mucus — gleivės], sudėtiniai baltymai, kurių yra seilėse, skrandžio sultyse, nugaros smegenų skystyje, spermoje; teikia šioms medžiagoms klampumo.
mudècharų stilius [isp. mudéjares < arab. mudadždžan — prijaukintas, naminis], XI—XVI a. Ispanijos architektūros ir taikomosios dekoratyvinės dailės stilius; būdinga maurų meno ir gotikos bei renesanso elementai, dekoratyvumas, orientalistinė ornamentika.
-> mùfelis [vok. Muffel], kamera iš ugniai atsparių medžiagų arba kaitrai atsparaus plieno; naud. gaminiams degti arba kaitinti.
muflònas [pranc. mouflon < it. muflone], avinas Ovis ammon musimon; gyvena P. ir Vid. Europoje, Kryme; medžiojamas.
mùftijus [arab. mufti — sprendėjas], musulmonų dvasininkas — teisės (šariato) ir teologijos žinovas, teisėjo arba privataus asmens prašymu duodantis oficialų raštišką sprendimą su islamu susijusiais valstybinio ir privataus gyvenimo klausimais.
mùida [vok. Mulde — gelda, įduba]: 1. plieninė, ppr. lieta, dėžė įkrovai į plieno lydymo krosnį krauti; 2. metalinė forma ketaus luitams iš skysto metalo lieti; 3. geol. plati uždara Žemės plutos tektoninė įduba (dažn. ovali), kurios sluoksniai sudaro sinklininę raukšlę ir centr. dalyje yra jauniausi.
mukòidai [lot. mucus — gleivės + gr. eidos — pavidalas], sudėtiniai baltymai, kurių yra kauluose, kremzlėse, raiščiuose, stiklakūnyje, kiaušinio baltyme; teikia tiems audiniams tvirtumo.
-> mukoproteidai [mucus + ↗ proteidas], sudėtiniai baltymai, kitaip ↗ glikoproteidai.
|
|
Naujausi komentarai