mukormikòzė, ž. ū. gyvulių (dažn. jų prieauglio), šunų, audinių, vištų, žuvų infekcinė liga; sukelia Mucoraceae šeimos pelėsiniai grybai.
|
||||
mukormikòzė, ž. ū. gyvulių (dažn. jų prieauglio), šunų, audinių, vištų, žuvų infekcinė liga; sukelia Mucoraceae šeimos pelėsiniai grybai. mukòzinis [lot. mucosus], gleivinis. mulà [arab. mavla — ponas], musulmonų dvasininkas; užsienio Rytų šalyse — mokytojas, rel. teisės ir islamo doktrinos aiškintojas; renkamas tikinčiųjų bendruomenės. mùlas [lot. mulus], naminis gyvulys, kumelės ir asilo hibridas, asilėnas. mulãtas [isp. mulato], žmogus, gimęs iš baltojo žmogaus ir negro santuokos. mùlčias [angl. mulch], organinės ir sintetinės medžiagos (pjuvenos, šiaudai, mėšlas, lapai, durpės, kietėjančios emulsijos), vart. dirvai mulčiuoti. mulčiúoti [angl. mulch], apdengti dirvą organinėmis arba sintetinėmis medžiagomis, kad pakiltų dirvožemio temperatūra, sumažėtų garavimas, nesiveistų piktžolės. muliãžas [pranc. moulage < mouler — nulieti, pasinaudojant forma], tiksli kokio nors objekto (gyvūno, augalo, daikto, archit. detalės, skulptūros) arba jo dalies kopija; modelis; liejamas arba lipdomas iš gipso, vaško ir kt. medžiagų; vart. kaip vaizdinė priemonė, kai kada kaip eksponatas. muline [pranc. moulinet], sukti siūlai (šilkiniai, štapeliniai) siuvinėjimui. mulitas [pagal Malio (Mull) salos Škotijoje, kur buvo rastas, pavadinimą], mineralas; sudaro smulkius bespalvius arba rožiškai violetinius kristalus; dirbtinai gaunamas, degant aukštesnėje kaip 1550 °C temperatūroje andalūzitą; nelaidus elektrai, didelio cheminio ir terminio atsparumo. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai