Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Multiprogramavimas

multiprogramãvimas [↗ multi… + ↗ programavimas], didelių skaitmeninių skaičiavimo mašinų darbo organizavimo forma: operatyviniame atminties įrenginyje vienu metu saugoma kelios nepriklausomos programos, kurių vykdymą arba nutraukimą reguliuoja operacinė sistema.

Multivibratorius

multivibrãtorius [↗ multi…+ ↗ vibratorius], relaksacinių (nesinusinių, turinčių daug harmonikų) stačiakampių el. virpesių generatorius; vart. kaip dažnio daugintuvas arba dalytuvas, impulsų formuotuvas, bekontaktis jungiklis.

Mumifikacija

mumifikãcija [↗ mumija + lot. facio — darau]: 1. vaisių, sėklų arba vegetatyvinių augalo dalių virtimas mumija — kietu, raukšlėtu kūnu, kuriame žiemoja ligos sukėlėjo grybiena; 2. lavono arba nekrozuotų gyvo organizmo dalių išdžiūvimas; 3. paleontologijoje — žuvusių augalų ir gyvūnų išdžiūvimas (bet nesuakmenėjimas), virtimas mumijomis.

Mumija

mùmija [arab. mumija < persų k. mum — vaškas]: 1. išdžiūvęs arba balzamuotas žmogaus ar gyvūno lavonas; 2. chem. raudonas geležies oksido Fe2O3 pigmentas; 3*. fiziškai ir protiškai nejudrus, nepaslankus žmogus; išdžiūvėlis, sudžiūvėlis.

Mumijus

mùmijus [arab. mumija], biol. kilmės medžiaga; būna uolų plyšiuose; kietos arba tąsios dervos pavidalo, dažn. rudi gabalai.

Mundštukas

mundštùkas [vok. Mundstück]: 1. įv. aparatų ir mašinų dalis — antgalis, ant kurio užmaunama kita aparato ar mašinos dalis (dažn. darbo organas); 2. ntk. laužtukai; žąslai, žaboklės; 3. ntk. kandiklis, rūkiklis, papiroso tūtelė (gilzė) iš standaus popieriaus.

Munduras

mundùras [pranc. monture < lot. mundus — (gražus) drabužis, tualetas], karinis arba civilinis uniforminis švarkas.

Mungus

muñgus, Mongolijos piniginio vieneto tugriko šimtoji dalis.

Municipalinis

municipãlinis, susijęs su vietos savivalda.

Municipalitetas

municipalitètas [vok. Munizipalität < lot. municipium — savavaldis miestas]: 1. burž. šalių vietos savivaldos organas; Australijos ir Venesuelos žemiausias adm. terit. vienetas.