manolà [isp.], isp. liaudies šokis.
|
||||
|
manomètras [manos + ↗ …metras], prietaisas dujų ir skysčių slėgiui matuoti. mãnoras [angl. manor], Anglijoje vid. amžiais — feodalinė tėvonija. manovakuummètras [manos + ↗ vakuummetras], manometras dujų ir skysčių slėgiui, didesniam arba mažesniam už atmosferos slėgį, matuoti. manòzė, angliavandenis C6H12O6; balti, saldūs milteliai. mansárda [pranc. mansarde], pastogės gyv. patalpa su langu. mántija [gr. mantion — apsiaustas]: 1. platus, ilgas, į apsiaustą panašus valdovų, aukštųjų dvasininkų paradinis drabužis, apsivelkamas ant kito drabužio; 2. geol. vidurinė Žemės rutulio sfera, supanti Žemės branduolį; 3. moliuskų, pečiakojų, ūsakojų vėžiagyvių liemenį arba jo dalį gaubianti odos raukšlė.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geologijos terminai |  Kategorija: M |  Peržiūrėta: 5 |  Nėra komentarų | mántika [gr. mantikē], ateities spėjimo, būrimo menas. mantilija [isp. mantilla]: 1. moteriškas baltų arba juodų nėrinių apsiautalas, uždengiantis galvą ir viršutinę liemens dalį; 2. trumpas berankovis moterų apsiaustas. mantisė [lot. mantissa — priedas], dešimtainio logaritmo trupmeninė dalis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai