mantò [pranc. manteau — apsiaustas], platus moteriškas paltas.
|
||||
mantò [pranc. manteau — apsiaustas], platus moteriškas paltas. manu propria [sk. manu proprija; lot.], savo ranka (pasirašytas). manuãlas [lot. manualis — rankinis]: 1. klavišinių muz. instrumentų (ypač tų, kurie turi ir pedalus, pvz., vargonų) klaviatūra griežti rankomis; 2. prek. buhalterijos svarbiausia knyga; 3. kasdieninių svarbesniųjų užrašų parankinė knyga. manualizmas [lot. manualis — rankinis], ped. kryptis, kuri mokymo ir auklėjimo pagrindu laiko rankų darbą. manufaktūrà [lot. manufactura < manus — ranka + facio — darau]: 1. kapit. pramonės plėtotės laikotarpis prieš stambiosios industrijos laikotarpį; 2. feodalinė arba kapitalistinė (dažn.) įmonė, paremta darbo pasidalijimu ir rankine amatininkiška technika; 3. tekstilės pramonės gaminiai. manufaktūriniñkas, ↗ manufaktūros (2) savininkas. manùlas [< mongolų k.], katė Felis manul; gyvena Centr. Azijoje (TSRS — Užkaukazės pietuose, Vid. Azijoje, P. Altajuje). manumisija [lot. manumissio], sen. Romoje — teisėtas vergo paleidimas į laisvę. manuskriptas [lot. manuscriptum < manus — ranka + scriptus — parašytas], rankraštis, dažn. antikos arba vid. amžių. manžètas [pranc. mancnette — rankogalis], guminis žiedo pavidalo sandariklis, dedamas tarp judamos ir nejudamos detalių; vart. siurbliams, hidrauliniams presams, automobilių pavaroms. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai