Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Markeris

márkeris [pranc. marquer — žymėti]: 1. ženklintuvas — ž. ū. įrankis vagoms žymėti; 2. strypas, pritvirtinamas iš šono, prie traktoriaus ar kitų ž. ū. mašinų ir darantis pėdsaką, kad būtų matyti, nuo kurios vietos reikia toliau įdirbti.

Marketingas

márketingas [angl. marketing < market — rinka], įmonių veiklos organizavimo ir valdymo sistema, kuria stengiamasi atsižvelgti į visą rinkoje vykstančių procesų kompleksą.

Marketri

marketri [pranc. marqueterie— inkrustacija], medžio dirbinių (baldų) dekoravimo technika: įv. medžiagų plokštelės klijuojamos ant dirbinio paviršiaus (kuria ornamentą).

Markgrafas

márkgrafas [vok. Markgraf], Vokietijoje vid. amžiais — ↗ markos (2) valdytojas; per feodalinį susiskaldymą — kai kurių kunigaikščių titulas; tą titulą turėjęs asmuo.

Markiruotas

markirúotas [pranc. marquer — pažymėti], lingv. žymėtasis — turintis ↗ koreliacijos (4) požymį, pvz., labializuoti garsai, turintys papildomą lūpinimo požymį, yra markiruoti palyginti su nelabializuotais garsais, neturinčiais šio požymio.

Markiruoti

markirúoti [marquer], žymėti, ženklinti: 1. dėti kuriam nors gaminiui ženklą, markę; 2. markeriu padaryti griovelį kam nors sėti arba sodinti; 3. žymėti kortų lošimo kirčius arba biliardo žaidimo akis.

Markitantas

markitántas [vok. Marketender < it. mercante — pirklys], smulkus prekiautojas, seniau lydėdavęs kariuomenę per žygius ir manevrus ir prekiavęs maistu bei kareivių buities reikmenimis.

Markizas

markizas [pranc. marquis]: 1. Frankų valstybėje ankstyvaisiais vid. amžiais — pasienio apygardos— ↗ markos (2) valdytojas (tas pats, kas markgrafas); 2. V. Europoje — bajorų ir buržuazijos titulas (tarp kunigaikščio ir grafo); tą titulą turintis asmuo.

Markizė

markizė [pranc. marquise]: 1. ↗ markizo (2) žmona arba duktė; 2. išorinė (storos drobės, kiltinė) langų arba balkonų užuolaida; pastogėlė, apsaugoti nuo saulės; 3. ovalus šlifuotas deimantas; žiedas, kurio akmenys įtaisyti į ovalų aptaisą.

Markizetas

markizètas [pranc. marquisette], plonas permatomas drobinio (kartais ažūrinio) pynimo medvilninis arba šilkinis audinys; vart. vasarinėms suknelėms, moteriškiems baltiniams.