M | Terminai.lt

Marmuras

mármuras [lot. marmor < gr. marmaros], metamorfinė uoliena, susidariusi iš persikristalizavusios klinties arba dolomito; naud. apdailai, skulptūroms.

Marodierius

marodiẽrius [pranc. maraudeur — vagišius], kareivis, grobiantis karo lauke nukautųjų arba sužeistųjų daiktus, plėšiantis gyventojus.

Marokenas

marokènas [pranc. marocain — marokiečių]: 1. audinys iš dirbtinio šilko didelio sukrumo siūlų; vart. suknelėms, palaidinukėms; 2. įspaustinis tymas, vart. knygoms įrišti.

Maronai

marònai [pranc. marron < isp. cimarrón], pabėgę iš vergijos Vest Indijos ir Gvianos negrai, kovoję su baltaisiais kolonizatoriais.

Maronitai

maronit‖ai, Rytų apeigų katalikai; išlaikė senovės Rytų apeigas; liturginės kalbos — aramėjų ir arabų; savo pavadinimą sieja su sirų vienuolio Marono (ar Maro) vardu; daugiausia ~ų yra Libane.

Marš

márš [pranc. marche — eik], komanda, raginimas žengti, eiti.

marsalà [pagal Italijos miesto Marsalos (Maršalą), kurio apylinkėse buvo pradėta gaminti, pavadinimą], stiprus spirituotas desertinis vynuogių vynas; savitą skonį (panašų į maderos) Δ įgauna nuo sutirštintos vynuogių misos.

Maršalas

máršalas [pranc. maréchal]: 1. vid. amžių Prancūzijoje — karaliaus pareigūnas, prižiūrėjęs arklius; karaliaus asmens ir raitosios sargybos tvarkytojas; XIII—XV a. Prancūzijoje — karaliaus kariuomenės dalies vadas; 2. kai kurių valstybių kariuomenių aukščiausias kar. laipsnis; 3. Lenkijos Seimo (nuo 1919) ir Senato (1919—39) pirmininkas.

Maršalitas

maršalitas, biri arba kiek supuolusi uoliena, susidariusi iš smulkių neapzulintų kvarco dalelių; dažų užpildas, formavimo medžiaga.

Maršalka

maršálka [lenk. marszałek]: 1. feodalizmo laikais — aukšto rango centr. valdžios pareigūnas; bajorų vadas; 2. iškilmėms vadovaujantis asmuo; 3. tvarkos prižiūrėtojas bažnyčioje; 4. Lenkijoje ir Lietuvoje feodalizmo laikais —bajorų seimų, konfederacijų ir teismo organų pirmininkas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z