mašinà [pranc. machine < lot. machina — įrenginys, prietaisas], įrenginys energijai, medžiagoms ir informacijai transformuoti.
|
||||
|
mašinalùs [pranc. machinal], nesąmoningai daromas, nevalingas, mechaniškas. mašinèrija [pranc. machinerie — mašinų skyrius; mašinų gamyba], kelios bendram darbui sujungtos mašinos arba vienos mašinos dalys. mašininkė, kas rašo rašomąja mašinėle. mãs‖inis, ~škas: 1. liečiantis daug žmonių, pasireiškiantis ne pavieniais atvejais; 2. apimantis liaudies mases, skiriamas platiesiems gyventojų sluoksniams, jiems būdingas; 3. priklausantis plačiosioms masėms, vykdomas dideliu mastu; 4. gaminamas dideliais kiekiais. mašinistas [pranc. machiniste], mašinos prižiūrėtojas; mašiną aptarnaujantis darbininkas; lokomotyvo vairuotojas. mašinizãcija [↗ mašinizuoti], mašinų panaudojimas, pvz., gamybos Δ, pramonės Δ. mašinizúoti [pranc. machiniser], panaudoti mašinas kokiam nors darbui atlikti; pakeisti mašinomis žmonių ir gyvulių darbą. mašinoskriptas [↗ mašina + lot. scriptus — užrašytas], duomenų pateikimo forma, tinkanti įvesti į duomenų apdorojimo įrenginį. maskà [pranc. masque < sen. it. maschera], XVI—XVII a. anglų teatro rūšis; sceninis vaizdas grindžiamas šokiais, muzika, deklamacija; vaidinimų siužetai daugiausia mitologinio arba alegorinio pobūdžio. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 3 | 
Naujausi komentarai