maskarãdas [pranc. mascarade < it. mascherata]: 1. pokylis, kurio dalyviai su kaukėmis, dėvi charakteringus kostiumus; 2*. apsimetimas; išorė, išvaizda, elgesys, dangstantys esmę.
|
||||
maskarãdas [pranc. mascarade < it. mascherata]: 1. pokylis, kurio dalyviai su kaukėmis, dėvi charakteringus kostiumus; 2*. apsimetimas; išorė, išvaizda, elgesys, dangstantys esmę. maskarilja [isp. mascarilla < mascara — kaukė], sen. pranc. ir isp. teatro personažas; gudrus, apsukrus, įžūlus tarnas. maskarònas [pranc. mascaron < it. mascherone — didelė kaukė], kaukės pavidalo dekoratyvinis architektūros ir taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių (baldų, indų) elementas. maskònas [angl. mascon < mas(s) con(centration)], didesnė masės koncentracija arti Mėnulio jūrų paviršiaus; teigiamų Mėnulio svorio anomalijų sritis. maskulinizãcija [lot. masculinus — vyriškas], vyriškųjų antrinių lytinių požymių atsiradimas moters organizme. maskúotė [pranc. masquer — slėpti, pridengti]: 1. kariuomenės ir kar. objektų slėpimas nuo priešo, jo klaidinimas netikrais savo kariuomenės veiksmais ir ketinimais; 2*. apsimetimas, veidmainiavimas. maskúoti [pranc. masquer]: 1. ką nors aprengti maskaradiniais drabužiais, slėpti po kauke; 2. kar. keisti, dangstyti technikos, ginklų, pozicijų išorę, kad būtų nepastebimos, neatpažįstamos; panaudoti maskuotę; 3*. slėpti tikruosius ketinimus ar veiksmus. masminas [angl. mas(s) min(imum)], Mėnulio neigiama svorio anomalija. masòn‖ai [pranc. maçons — mūrininkai], religinio etinio judėjimo, prasidėjusio XVIII a. D. Britanijoje, nariai; skelbė dorovinį tobulinimąsi, turėjo specialias paslaptingas apeigas; dabar teritorinių ~ų organizacijų (ložių) yra Prancūzijoje. JAV ir kt. šalyse. mastabà [arab. mastaba — akmeninis suolas], antžeminis arba požeminis sen. egiptiečių laidojimo statinys. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai