mastichinas [it. mastichino], mentelė — dailininko įrankis.
|
||||
|
mastifai [angl. mastiff], tarnybinių šunų veislė; Δ dideli, stiprūs. mastikà [gr. mastichē — derva]: 1. mastikinės pistacijos medžio Pistacia lentiscus derva; 2. skystas arba tirštas vaško ir dažų mišinys grindims įtrinti; grindų vaškas; 3. pokosto, lako, sikatyvo, terpentino, pemzos ir pigmento mišinys, kuriuo glaistomi mediniai paviršiai; 4. daugiakomponentė kieta, puskietė arba klampi medžiaga, turinti klijuojančių savybių. mastiksas ↗ mastika (1). mastitas [gr. mastos — krūtis, spenys], pieno liaukos (krūties) uždegimas. mastodonozáuras [mastos + gr. odus (kilm. odontos) — dantis + ↗ …zauras], iškastinis roplys Mastodonosaurus, gyvenęs Europoje viduriniame ir vėlyvajame triase. mastodòntai [mastos + odus (kilm. odontos)], iškastiniai straubliniai žinduoliai Mastodontidae, gyvenę nuo oligoceno iki holoceno Afrikoje, Eurazijoje, Amerikoje. mastoiditas [gr. mastoeides — panašus į spenį], smilkinkaulio speninės ataugos uždegimas. mastopãtija [mastos + gr pathos — liga], piene liaukų (krūtų) liga. masturbãcija [lot. masturbatio < manus — ranka + stupro — išniekinu], orgazmo sukėlimas, dirginant savo lyties organus, kitaip ↗ onanizmas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Naujausi komentarai