matriarchãtas [lot. mater (kilm. matris) — motina + gr. archē — valdžia], viena pirmykštės visuomenės organizacijos formų; svarbiausi požymiai: visuomenėje vyrauja moterys, turtas ir pareigos paveldima motinos linija, santuoka matrilokalinė.
|
||||
|
mãtrica [lot. matrix (kilm. matricis) — patelė]: 1. mat. stačiakampė tam tikrų elementų (dažn. skaičių) lentelė; 2. spaudos ženklui arba teksto eilutei nulieti metalinė forma monotipe arba linotipe; 3. spaudos ženklo atvaizdas filme fot. teksto rinkimo mašinoje; 4. kartono lapas, vaško, plastiko ar švino plokštelė su iškiliaspaudės formos įspaudu stereotipui gaminti; 5. mašinų gamyboje — štampo arba kt. darbo įrankio dalis su įduba arba skyle, kurios forma atitinka apdirbamą detalę; vart. metalui apdirbti spaudimu.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Fotografijos terminai, Matematikos terminai |  Kategorija: M |  Peržiūrėta: 15 |  Nėra komentarų | mãtriksas [lot. matrix — patelė, gimdytoja; čia: pagrindas], poligr. iškiliaspaudės elastinių spaudos formų gamyba vulkanizuotomis kaučiukinėmis matricomis. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Poligrafijos terminai | Kategorija: M | Peržiūrėta: 12 | Nėra komentarų | matrikula [lot. matricula — sąrašas, žiniaraštis]: 1. oficialus tam tikrų asmenų, įnašų ar panašus sąrašas; 2. katalikų parapijos arba jos narių pajamų sąrašas; metrikacijos įrašai; 3. psn. studentų įskaitų knygelė. matrilinijin‖is [lot. mater (kilm. matris) — motina + linea — linija], pagrįstas motinos, moteriškosios linijos giminyste, pvz., ~ė giminė, ~ė bendruomenė. matrimoniãlinis [lot. matrimonialis < matrimonium — santuoka], santuokinis, susijęs su santuoka. matronà [lot.], sen. Romoje — garbinga ištekėjusi moteris, šeimos motina. matuãras [pranc. mattoir], dailininko raižiklis. matūrà [lot.], psn. 1. branda, subrendimas; 2. brandos atestato egzaminai; brandos atestatas. máurai [lot. Mauri < gr. mauros — tamsus]: 1. Š. Afrikos v. dalies (sen. Mauretanijos) vietos gyventojai; 2. vid. amžiais — visų Pirėnų pusiasalyje ir Š. Afrikos v. dalyje gyvenusių musulmonų, kalbėjusių arabų k. tarmėmis, pavadinimas; 3. nuo XV a. (po rekonkistos) — Š. Afrikos arabų musulmonų (išskyrus Egiptą) pavadinimas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai