Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Mazochizmas

mazochizm‖as, lytinis iškrypimas, kai kankinamasis jaučia lytinį pasitenkinimą; pavadintas pagal austrų rašytojo L. fon Zacherio-Mazocho (von Sacher-Masoch; 1835—95), kuris pirmasis aprašė ~ą, pavardę.

Mažorantė

mažorántė [pranc. majorante < majorer — didinti], mat. funkcija, kurios reikšmės ne mažesnės už turimos funkcijos reikšmes tam tikroje srityje.

Mažoras

mažòras [it. maggiore < lot. major — didesnis], heptatoninė muz. dermė, dar vadinama dur derme; būna natūralusis, harmoninis (su žemu VI laipsniu) ir melodinis (su žemais VI ir VII laipsniais).

Mažordomas

mažordòmas [pranc. majordome < lot. major — vyresnysis + domus — namas], vid. amžiais — rūmų vyresnysis valdytojas; kitaip ↗ majordomas.

Mažorinis

mažòrin‖is [↗ mažoras]: 1. mažoro dermės, džiaugsmingas, pvz., Δ muz. kūrinys; ~ė pjesė; 2*. žvalus, džiaugsmingas, džiugus.

Mažoritarinis

mažoritãrin‖is [pranc. majoritaire < majorité — dauguma], susijęs su dauguma, pagrįstas dauguma, pvz., ~ė sistema (politinė rinkimų sistema; rinkimų apygardoje laikomi išrinktais tik tie kandidatai, kurie patys arba kurių partinis sąrašas rinkimų apygardoje gavo balsų daugumą).

Mazurka

mazùrka [lenk. mazur, mazurek]: 1. lenkų liaudies šokis; tempas greitas, ritmas sinkopinis; šokama poromis, ratu, daug sudaužimų kulnais, sutrepsėjimų; 2. šokio muzika; muz. kūrinys, pagrįstas mazurkos šokio ritmais ir melodijomis.

Mazutas

mazùtas [rus. mazut < turkų k.], naftos frakcija, liekanti nudistiliavus benziną, ligroiną, žibalą ir dyzelinius degalus.

Mea culpa

mea culpa [sk. mea kulpa; lot.], mano kaltė, dėl mano kaltės.

Meandra

meándra [pagal labai vingiuotos Didžiojo Mendero (gr. Maiandros) upės Turkijoje pavadinimą]: 1. geogr. kilpos pavidalo upės vingis; 2. geom. motyvų (stačiais kampais lenktų arba spiralinių linijų) ornamentas; būdingas sen. graikų, klasicizmo dailei.