meándras ↗ meandra (2).
|
||||
meándras ↗ meandra (2). meándrinis [↗ meandra], išrangytas, vingiuotas. mebliúotas [pranc. meubler — apstatyti baldais], apstatytas baldais, su baldais, pvz., Δ kambarys (ppr. nuomojamas). mecenãtas [pagal Romos valst. veikėjo Gajaus Cilnijaus Mecenato (Gaius Cilnius Maecenas), gyvenusio I a. pr. m. e. ir globojusio poetus, prievardį], turtingas mokslo ir meno globėjas. mečètė [arab. mesdžid — maldos vieta], musulmonų kulto pastatas, maldos namai; statoma dažn. su minaretu. mechanicizmas [↗ mechaninis], vienpusiškas pažinimo principas ir pasaulėvaizdis, pagrįstas prielaida, kad tikrovės reiškinius galima paaiškinti mech. procesais. mechãnika [gr. mēchanikē (technē) — mašinų išradimo menas]: 1. mokslas, tiriantis sąveikaujančiųjų materialiųjų kūnų padėties kitimą erdvėje ir laike, jų pusiausvyrą, veikiant jėgoms, elementariųjų dalelių judėjimą ir procesus, vykstančius atome; 2. įrengimas, sutvarkymas. mechãnikas: 1. mechanikos žinovas, specialistas 2. mašinų prižiūrėtojas, meistras, taisytojas; asmuo, kuris rūpinasi mašinų eksploatavimu. mechãninis [gr. mēchanikos]: 1. susijęs su mechanika arba mechanizmu; 2. ↗ mechaniškas. mechãniškas [↗ mechaninis], nesusijęs su sąmone, valia, mašinalus. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai