mechanistai, mechanicizmo šalininkai.
|
||||
mechanistai, mechanicizmo šalininkai. mechanizãcija [pranc. mécanisation < gr. mēchanē — įrankis, mašina], gamybos rankinio darbo priemonių pakeitimas mašinomis ir mechanizmais. mechanizãtorius, mašinų ir mechanizmų aptarnavimo specialistas (daugiausia žemės ūkyje); asmuo, prižiūrintis mašinų eksploatavimą. mechanizmas [pranc. mécanisme < gr. mēchanē — įrankis, statinys]: 1. kūnų sistema, kurioje vieno arba kelių kietų kūnų judesys paverčiamas tam tikru kitų kietų kūnų judesiu; 2. visuma tarpinių būvių ir procesų, kuriuos patiria kuris nors fizinis, cheminis, fiziologinis ar kt. reiškinys, pvz., chem. reakcijos Δ, mąstymo Δ; 3*. tam tikra sistema, pvz., valst. valdymo Δ. mechanizúoti, naudoti mechanizaciją. mechanolamarkizmas [gr. mēchanē — įrankio įrenginys, mašina + ↗ lamarkizmas], gyvosios gamtos evoliucijos kryptis, pervertinanti išorinės aplinkos įtaką org. pasaulio vystymuisi. mechanorecèpcija [mēchanē + ↗ recepcija], fiziol. mech. dirgiklių energijos priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu. mechanorecèptoriai [mēchanē + ↗ receptoriai], mech. dirginimams jautrūs receptoriai. mechanoskòpija [mēchanē + ↗ …skopija], kriminalistikos šaka, tirianti nusikaltimo mechanizmu, įrankių paliktus pėdsakus. mechanostrikcija [mēchanē + lot. strictio — suslėgimas, įtempimas], papildoma tamprioji feromagnetikų, ferimagnetikų, antiferomagnetikų bandinių deformacija dėl mech. įtempimo. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai