Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Mechanistai

mechanistai, mechanicizmo šalininkai.

Mechanizacija

mechanizãcija [pranc. mécanisation < gr. mēchanē — įrankis, mašina], gamybos rankinio darbo priemonių pakeitimas mašinomis ir mechanizmais.

Mechanizatorius

mechanizãtorius, mašinų ir mechanizmų aptarnavimo specialistas (daugiausia žemės ūkyje); asmuo, prižiūrintis mašinų eksploatavimą.

Mechanizmas

mechanizmas [pranc. mécanisme < gr. mēchanē — įrankis, statinys]: 1. kūnų sistema, kurioje vieno arba kelių kietų kūnų judesys paverčiamas tam tikru kitų kietų kūnų judesiu; 2. visuma tarpinių būvių ir procesų, kuriuos patiria kuris nors fizinis, cheminis, fiziologinis ar kt. reiškinys, pvz., chem. reakcijos Δ, mąstymo Δ; 3*. tam tikra sistema, pvz., valst. valdymo Δ.

Mechanizuoti

mechanizúoti, naudoti mechanizaciją.

Mechanolamarkizmas

mechanolamarkizmas [gr. mēchanē — įrankio įrenginys, mašina + ↗ lamarkizmas], gyvosios gamtos evoliucijos kryptis, pervertinanti išorinės aplinkos įtaką org. pasaulio vystymuisi.

Mechanorecepcija

mechanorecèpcija [mēchanē + ↗ recepcija], fiziol. mech. dirgiklių energijos priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu.

Mechanoreceptoriai

mechanorecèptoriai [mēchanē + ↗ receptoriai], mech. dirginimams jautrūs receptoriai.

Mechanoskopija

mechanoskòpija [mēchanē + ↗ …skopija], kriminalistikos šaka, tirianti nusikaltimo mechanizmu, įrankių paliktus pėdsakus.

Mechanostrikcija

mechanostrikcija [mēchanē + lot. strictio — suslėgimas, įtempimas], papildoma tamprioji feromagnetikų, ferimagnetikų, antiferomagnetikų bandinių deformacija dėl mech. įtempimo.