M | Terminai.lt

Medialinis

mediãlinis [lot. medialis — vidurinis], anat. vidinis, esantis arčiau vidurinės išilginės kūno plokštumos.

medianà [lot. vidurinė]: 1. geom. pusiaukraštinė — atkarpa, jungianti trikampio viršūnę su priešingos kraštinės viduriu; 2. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — vidutinė (centrinė) atsitiktinio dvdžio reikšmė.

Medianinis

mediãninis [↗ mediana], mat. vidurinis, pvz., Δ taškas.

Mediantė

mediántė [lot. medians (kilm. mediantis) — esantis viduryje, dalijantis pusiau]: 1. grigališkojo choralo psalmodijai būdinga melodinė kadencija rečituojamos eilutės viduryje, prieš cezūrą; 2. mažoro ir minoro dermių III arba VI laipsnis, esantis tercija aukščiau arba žemiau už toniką; 3. akordas, sudarytas nuo dermės III arba VI laipsnio; sieja svarbiausių tonacijos akordų (tonikos ir dominantės arba subdominantės ir tonikos) funkcinius požymius; 4. mat. tam tikra trupmena, pvz., trupmenų a/b ir c/d su teigiamais vardikliais Δ yra (a +c) / (b + d).

Mediastinitas

mediastinitas [lot. mediastinum — tarpusienis], tarpusienio uždegimas.

Mediatizacija

mediatizãcija [lot. mediatus — tarpininkaujantis], Vokietijoje XIX a. pradžioje — valdančiųjų kunigaikščių pavertimas pavaldžiais galingesniems kunigaikščiams.

Mediatoriai

mediãtoriai [lot. mediator — tarpininkas], biol. aktyvios medžiagos, perduodančios nervinius impulsus iš neurono į neuroną (sinapsėse) arba vykdantįjį organą, pvz., raumenį, liauką; svarbiausieji Δ — acetilcholinas, noradrenalinas.

Mediatorius

mediãtorius: 1. valstybė, dalyvaujanti tarptautiniame ginče kaip tarpininkė; 2. ↗ plektras.

Medicina

medicinà [lot.], moksl. žinių ir praktinių priemonių, skirtų žmogaus sveikatai ir darbingumui saugoti bei stiprinti, gyvenimui ilginti, ligoms pažinti ir gydyti, sistema.

Medievalis

medievãlis [pranc. médiéval — vid. amžių], apvalių kontūrų spaustuvinis šriftas, panašus į vid. amžių antikvą — pereinamasis iš gotiškojo į lotyniškąjį.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z