Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Medžlisas

medžlisas [arab. madžlis — susirinkimas, pasitarimas]: 1. Turkijos parlamentas, kurio oficialus pavadinimas Didysis nacionalinis susirinkimas; 2. Irano parlamento žemieji rūmai.

Mefistofelis

Mefistòfelis (Mephistopheles), vok. padavimų ir J. V. Gėtės kūrinio „Faustas” personažas; nelaboji dvasia, demonas, velnias; blogio įsikūnijimas.

Mefistofeliškas

mefistòfeliškas, pašaipus, sarkastiškas, klastingas, demoniškas.

Mefitizmas

mefitizmas [lot. mephitis — kenksmingas garavimas]: 1. apsinuodijimas dujomis; 2. puvimas, kurio metu susidaro dvokiančios dujos.

Mega

mega… [gr. megas — didelis]: 1. kartotinio fizikinio vieneto pavadinimo I dalis, rodanti, kad šis vienetas yra milijoną (106) kartų didesnis už sisteminį vienetą, pvz., megabaras, megavatas; 2. pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su didumu, didingumu, dideliais matmenimis.

Megafonas

megafònas [↗ mega + ↗ …fonas], garsintuvas, koncentruojantis balso garsą tam tikra kryptimi; elektroakustinis Δ sudarytas iš mikrofono, stiprintuvo ir garsiakalbio.

Megakariocitai

megakariocitai [↗ mega… + ↗ kario… + gr. kytos — ląstelė], žmogaus ir žinduolių gyvūnų stambios kaulų čiulpų ląstelės, iš kurių susidaro trombocitai.

Megakolonas

megakólonas [↗ mega… + gr. kolon — storoji žarna], gaubtinės žarnos padidėjimas.

Megalitai

megalitai [↗ mega… + ↗ …litas], sen. statinys iš didelių akmeninių blokų: dolmenai, menhyrai, kromlechai, akmeninės dėžės; buvo paplitę neolite ir ankstyvajame žalvario amžiuje.

Megalo

megalo… [gr. megas (kilm. megalu) — didelis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su didžiuliais, milžiniškais matmenimis.