mègaronas [gr. megaron — didelė salė], keturkampis 1 patalpos (viduryje židinys ir anga lubose) pastatas su antais; būdingas Kretos-Mikėnų ir sen. graikų architektūrai.
|
||||
mègaronas [gr. megaron — didelė salė], keturkampis 1 patalpos (viduryje židinys ir anga lubose) pastatas su antais; būdingas Kretos-Mikėnų ir sen. graikų architektūrai. megaskòpas [↗ mega… + ↗ …skopas]: 1. optinis prietaisas smulkiems brangakmeniams stebėti; 2. ↗ episkopas. megasporà [↗ mega… + ↗ spora] ↗ makrospora. megasporángė [↗ mega… + ↗ sporangė], augalo organas, kitaip ↗ makrosporangė. megasporofilas [↗ mega… + ↗ sporofilas], pakitęs augalo lapas, kitaip ↗ makrosporofilas. megatèrijus [↗ mega… + ↗ …terijus], iškastinis nepilnadantis žinduolis Megatherium, gyvenęs pleistocene Š. ir P. Amerikoje. Megerà (gr. Megaira): 1. sen. graikų mitologijoje — viena iš 3 keršto deivių erinijų; 2*. pikta, valdinga moteris. mègeris [gr. megas — didelis], kilnojamas prietaisas didelėms el. varžoms (iki 10 000 M Q) matuoti; vart. izoliacijos varžai nustatyti. megommètras [↗ mega… + ↗ ommetras], prietaisas didelėms (kiloomų, megomų eilės) varžoms matuoti. mehãriai [arab. mahari], greitųjų dromaderų veislė. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai