méisterzingeris [vok. Meistersinger < Meister — meistras + Singer — dainius], vid. amžių miesto poetas, dainių cecho arba vad. mokyklos narys, kuriantis lyrines dainas pagal griežtas taisykles ir jas dainuojantis.
|
||||
méisterzingeris [vok. Meistersinger < Meister — meistras + Singer — dainius], vid. amžių miesto poetas, dainių cecho arba vad. mokyklos narys, kuriantis lyrines dainas pagal griežtas taisykles ir jas dainuojantis. mejòzė [gr. meiōsis — sumažėjimas], augalų ir gyvūnų subrendusių ląstelių dalijimasis, per chromosomų skaičius ląstelėje sumažėja — pasidaro viengubas (haploidinis); redukcinis dalijimasis. mektèbė [arab. maktab — rašomoji vieta], pradinė musulmonų parapinė mokykla, dažn. berniukų. melaminas [gr. melas — juodas + ↗ aminai], org. junginys C3N3(NH2)3; melamino dervų sintezės žaliava. melanchòlija [gr. melancholia < melas (kilm. melanos) — juodas + cholē — tulžis]: 1. med. liguista būsena, kuriai būdinga nepagrįstai liūdna nuotaika; 2. nusiminimas, liūdesys. melanchòlikas [gr. melancholikos — linkęs melancholiją]: 1. žmogus, apimtas melancholijos arba į ją linkęs; 2. temperamento tipas (pagal Hipokratą), kuriam būdingos silpnos, ramios, bet ilgai trunkančios emocinės reakcijos. melanchòliškas, linkęs į melancholiją, nuliūdęs, nusiminęs, prislėgtos nuotaikos. melaninas [gr. melas (kilm. melanos) — juodas, tamsus], rudas, juodas arba geltonas pigmentas, lemiantis stuburinių odos, jos darinių (plaukų, plunksnų, žvynų), akių, vabzdžių kutikulos, kai kurių jūrinių bestuburių, vaisių odelės spalvą. melanizmas [↗ melaninas], tamsios spalvos individų vyravimas gyvūnų rūšyje. melanocitai [↗ melaninas + gr. kytos — ląstelė], žmogaus ir stuburinių gyvūnų pigmentinės ląstelės, kuriose susidaro melaninas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai