Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Melchioras

melchiòras [pranc. maillechort; pagal pranc. išradėjų Mejo (Maillot) ir Šorjė (Chorier) pavardes], vario ir 5—30% nikelio sidabro spalvos lydinys; vart. tiksliosios mechanikos detalėms, valgymo įrankiams, med. indams, monetoms, papuošalams.

Melena

melenà [gr. melaina — juoda, tamsi], juodos išmatos dėl kraujo priemaišos.

Melika

mèlika [gr. melikos — dainuojamasis]: 1. sen. graikų monodinės lyrikos rūšis (klestėjo VII—VI a. pr. m. e.), kuriai būdingos įv. strofos, vadinamos pagal poetų vardus (sapfo, alkajinė); 2. melodikos terminas; vart. tiriant melodinės linijos intervalų struktūrą.

Melinitas

melinitas [gr. mēlinos — gelsvas (kaip obuolys)], pikrino rūgštis (NO2)3C6H2OH; sprogstamoji medžiaga.

Melioidozė

melioidòzė, ūminė infekcinė gyvūnų liga; sukelia mikrobas Malleomyces pseudomallei.

Melionas

meliònas [gr. mēlon — obuolys], vienmetė šliaužianti žolė Cucumis melo; kilęs iš Azijos ir Afrikos; vaisiai (būna iki 16 kg masės) valgomi.

Melioracija

meliorãcija [lot. melioratio — gerinimas], priemonės, kurios ilgam laikui pakeičia dirvožemio vandens, oro, šilumos, maisto medžiagų režimą, sudaro sąlygas gausiam ir pastoviam derliui gauti.

Melioratorius

meliorãtorius, melioracijos specialistas.

Melioruoti

meliorúoti, daryti melioraciją.

Melisa

melisà [gr. melissa — bitė; medus], daugiametė žolė Melissa; vaistinė Δ (M. officinalis) auginama daugelyje šalių kaip vaistinis, medingas, prieskoninis augalas.