meñtoriškas [↗ mentorius], pamokantis, mokytojiškas.
|
||||
|
meñtorius [pagal „Odisėjos” personažo Mentoro (gr. Mentōr) vardą]: 1. vadovas, mokytojas, auklėtojas; 2*. nuolatinis, įkyrus patarėjas. menuètas [pranc. menuet], sen. pranc. liaudies šokis; tempas vidutinis; buvo šokamas poromis. meñzula [lot. mensula — stalelis], braižymo stalelis, ant kurio su kipregeliu daroma topografinė nuotrauka; vart. lauke. menzūrà [lot. mensura — matas]: 1. vid. amžių muzikos ritminių verčių santykis; naudota 2 tipų: mensura perfecte (ritminis pulsavimas dalytas į 3 dalis) ir mensura imperfecte (ritminis pulsavimas dalytas į 2 dalis); ilgainiui pasidarė identiškas taktui; 2. muz. instrumentų dalių dydžio proporcija; styginių instrumentų Δ apibūdinama stygos skersmens, ilgio ir įtampos santykiu su tono aukščiu, vargonų Δ — vamzdžio skersmens, ilgio ir burnelės dydžio santykiu; 3. stiklinis arba plastikinis indas su tūrio padalomis; naud. skysčio tūriui matuoti.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: M |  Peržiūrėta: 16 |  Nėra komentarų | mèras [pranc. maire < lot. major — vyresnis], kai kuriose šalyse — miesto savivaldos vadovas. merėja, natūralios odos paviršiaus raštas, būdingas kiekvieno gyvulio odai. mèrgelis [vok. Mergel < lot. marga], nuosėdinė uoliena, susidariusi iš karbonatų ir molio mineralų; cemento žaliava. meridiãnas [lot. meridianus — vidurdienio], dienovidinis — linija, jungianti sferos ar kito sukimosi paviršiaus ašigalius (polius), pvz., dangaus Δ, geografinis Δ. meridiãninis, susijęs su meridianu: 1. Δ skritulys — prietaisas dangaus kūnų rektascensijai ir deklinacijai matuoti; 2. turintis kryptį iš šiaurės į pietus. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai