meroògija [meros + ↗ …logija], mokslas apie žmogaus organų ir audinių sandaros variacijas.
|
||||
meroògija [meros + ↗ …logija], mokslas apie žmogaus organų ir audinių sandaros variacijas. merostòminiai [gr. mēros — šlaunis + stoma (kilm. stomatos) — burna], vėžiaskorpioniai Merostomata; gyvena jūrose. merozigòta [meros + ↗ zigota], dalinė, nevisiška zigota — bakterijos ląstelė, į kurią patenka kt. ląstelės genomo dalis, pvz., transdukcijos atveju. merserizãcija [pagal anglų chemiko Dž. Merserio (Mercer) pavardę], medvilninių ir lininių audinių apdirbimas stipriu šarmo tirpalu; dėl to medžiaga įgauna šilkinį blizgesį, geriau dažosi, pasidaro higroskopiškesnė. mesalinà [pagal Romos imperatoriaus Klaudijaus žmonos Mesalinos (lot. Messalina) vardą], ištvirkusi moteris. mèšas [angl. mesch — (tinklo, sieto) akis, akutė], vienetas, lygus angų, esančių 1 colyje iš vielų pinto rėčio, skaičiui; mešais reiškiamas biralų didumas. mesianizmas [↗ mesijas]: 1. rel. koncepcija apie būsimą žmonijos ar tautų išgelbėjimą, kurį turi atnešti tam tikslui dievo pasiųstas antgamtiškasis mesijas; ta koncepcija pagrįstas socialinis politinis judėjimas; 2. mistinė koncepcija, skelbianti vienos kurios tautos išskirtinį vaidmenį žmonijos istorijoje. mesidòras [pranc. messidor < lot. messis — pjūtis + gr. dōron — dovana], Prancūzijoje — 1793 įvesto revoliucinio kalendoriaus X mėnuo (nuo VI.19—20 iki VII.18—19). mesij‖as [gr. Messias < hebr. mašiach — pateptasis], kai kuriose religijose tikimas dievo siųstasis žmonių gelbėtojas; ankstyvajame judaizme ~ais buvo vadinami vyresnieji žyniai ir karaliai, pranašų laikais — idealus būsimasis valdovas, kurį turįs atsiųsti Jahvė žydų tautai ir žmonijai išgelbėti; krikščionių Δ — Jėzus Kristus, musulmonų — mahdis. mesje [pranc. monsieeur], ponas, tamsta. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai