Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Metaloterapija

metaloterãpija [↗ metalas + ↗ terapija], gydymas prispaudžiamomis prie kūno metalo plokštelėmis.

Metalotermija

metalotèrmija [↗ metalas + gr. thermē — šiluma], metalų redukavimas iš jų oksidų arba halogenidų kt. metalais.

Metalurgas

metalùrgas, metalurgijos specialistas.

Metalurgija

metalùrgija [gr. metallurgeō — kasu rūdą, apdirbu metalą]: 1. metalų gavyba iš rūdos; sunkiosios pramonės šaka; 2. mokslas, tiriantis metalų gavybos iš rūdos ir kt. medžiagų būdus, metalų ir lydinių chem. sudėtį ir struktūrą.

Metalvinas

metalvinas, lakas, pagamintas iš fenolio formaldehidinės dervos, ištirpintos krezole.

Metamatematika

metamatemãtika [↗ meta… + ↗ matematika]: 1. ↗ metalogika; 2. dedukcinių sistemų (išskyrus loginės semantikos sritį) struktūros ir ypatybių tyrimas.

Metamerija

metamèrija [↗ meta… + gr. meros — dalis]: 1. biol. gyvūno, pvz., slieko, kūno susiskirstymas į narelius (metamerus, arba segmentus); juose dažnai kartojasi viena arba daugiau tų pačių organų sistemų; 2. izomerijos rūšis; junginio savybių skirtingumą lemia skirtinga radikalų padėtis.

Metamiktinis

metamiktin‖is [gr. metamiktos — sumaišytas, sujauktas], geol. pasikeitęs, kitoks, pvz., dėl radioaktyviųjų elementų skilimo mineralai tampa amorfiniai, neskaidrūs (~iai mineralai).

Metamorfizmas

metamorfizmas [gr. metamorphumai — pasikeičiu, pavirstu], uolienų struktūros, tekstūros, chem. ir miner. sudėties kitimas dėl aukštos temperatūros, slėgio, chemiškai aktyvių tirpalų ir fluidų poveikio.

Metamorfopsija

metamorfòpsija [metamorphumai + gr. opsis — regėjimas], regėjimo sutrikimas, kai matomi daiktai atrodo kreivi.