M | Terminai.lt

metastabil‖ùs [↗ meta… + ↗ stabilus], santykinai pastovus, pvz., ~ioji būsena (santykinai pastovi fiz. sistemos būsena, iš kurios dėl išorinio poveikio arba savaime sistema gali pereiti į pastovesnę būseną).

Metastazė

metastãzė [gr. metastasis — perkėlimas, perstatymas], naujas patologinis židinys, susidaręs ligą sukeliančiam pradui (mikrobams, naviko ląstelėms) per kraują arba limfą patekus iš pirminio ligos židinio į kitą organizmo vietą.

Metastazinis

metastãzinis, susijęs su metastaze.

Metastrongiliozė

metastrongiliòzė, kiaulių ir šernų helmintozė; sukelia Metastrongylus genties nematodai, parazituojantys bronchuose.

Metateorema

metateoremà [↗ meta… + ↗ teorema], log. teorema, įrodoma metateorinėmis priemonėmis.

Metateorija

metateòrija [↗ meta… + ↗ teorija], teorija, kurios tyrimo objektas yra kt. teorija.

Metatezė

metatèzė [gr. metathesis — su(si)keitimas vietomis], garsų susikeitimas vietomis žodyje, pvz., megzti — mezga, reikšti — reiškia.

Metatonija

metatònija [↗ meta… + gr. tonos — kirtis, priegaidė]: 1. priegaidžių kaita toje pačioje skirtingų bendrašaknių žodžių arba žodžio formų morfemoje, pvz., „plaũkia” ir „pláukioja”; 2. kirčio vietos kaita toje pačioje morfemoje, pvz., „kùbilas” ir „kubilius”.

Metazojai

metazòjai [↗ meta… + gr. zoa — gyvūnai], bendras daugialąsčių gyvūnų pavadinimas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z

Metasomatozė

Metastabilus