metèkas [gr. metoikos — persikėlėlis, svetimšalis], sen. Graikijoje — svetimšalis arba paleistas į laisvę vergas, neturėjęs polit. teisių.
|
||||
metèkas [gr. metoikos — persikėlėlis, svetimšalis], sen. Graikijoje — svetimšalis arba paleistas į laisvę vergas, neturėjęs polit. teisių. metempsichòzė [gr. metempsychōsis — sielų persikėlimas], rel. filos. pažiūra, pripažįstanti, kad mirusio žmogaus siela persikelianti į kitą užgimusį organizmą (žmogų, žvėrį, augalą); Δ yra brahmanizmo, induizmo ir kai kurių kt. religijų sudėtinė dalis. meteòras [gr. meteōron — atmosferos reiškinys; dangaus kūnas], astr. kelių dešimčių kilometrų per sekundę greičiu į planetos, pvz., Žemės, atmosferą įskriejusio meteoroido ir jo irimo produktų švytėjimas. meteoritas, meteoroido liekana, nukritusi ant Žemės, kitos Saulės sistemos planetos ar jos palydovo. meteoritika, mokslas apie meteoritus. meteorizmas [gr. meteōrismos — išsipūtimas], pilvo išsipūtimas. meteorogrãfas [↗ meteoro(logija) + ↗ …grafas], prietaisas automatiškai registruojantis kelis meteorologinius elementus (atmosferos slėgį, oro temperatūrą ir drėgnumą, vėjo greitį). meteorològija [gr. meteōrologia], mokslas apie Žemės atmosferą ir joje vykstančius procesus. meteorotròpinis [gr. meteōros — esantis ore + tropikos — sukamasis, kintamasis], susijęs su meteorologinėmis sąlygomis, orais, klimatu. meteorotropizmas [↗ meteorotropinis], ligų priklausomybė nuo orų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai