Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Metražas

metrãžas [pranc. métrage], ko nors ilgis (išreikštas metrais) arba plotas (išreikštas kvadratiniais metrais).

Metrija

…metrija [gr. metreō — matuoju], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su matavimu.

Metrika

mètrika1 [gr. metrikē < metron — matas]: 1. eiliuotų kūrinių metrų sistema ir ją tyrinėjanti eilėtyros šaka; 2. muz. kūrinio dalių (periodų, sakinių, frazių, motyvų) derinimo mokslas; mokslas apie muz. kūrinio kirčius; 3. mat. atstumo apibūdinimas tarp bet kokios aibės 2 elementų.

Metrika

mètrika2 [lenk. metryka < lot. matricula — sąrašas], atsiradimo, kilimo, susidarymo meto žinios; duomenys apie įvykio, leidinio, kūrinio kilimo, sudarymo, išleidimo vietą ir laiką.

Metrikacija

metrikãcija [↗ metrikai], piliečių civilinės būklės aktų registracija įstatymo nustatyta tvarka.

Metrikai

mètrikai [lenk. metryka < lot. matricula — sąrašas], psn. gimimo, santuokos ar mirimo liudijimas.

Metrikuoti

metrikúoti [↗ metrikai], registruoti piliečių civilinės būklės aktus.

Metrinis

mètrin‖is, susijęs su ↗ metru1, pvz., ~ė matų sistema, arba su ↗ metru2.

Metritas

metritas [gr. mētra — gimda], gimdos uždegimas.

Metriza

metriz‖à [pranc. maîtrise < maître — mokytojas], XV—XVIII a. Prancūzijos ir Nyderlandų muz. mokykla, rengianti bažn. giedotojus; ~oje dar buvo mokoma ir groti vargonais, dėstoma muz. teorija.