Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Mezenchima

mezenchimà [↗ mez(o)… + gr. enchyma — įlieta; čia: audinys], žmogaus ir daugumos daugialąsčių gyvūnų gemalo jungiamasis audinys.

Mezenteris

mezeñteris [↗ mez(o)… + gr. enteron — žarna], žarnų pasaitas — žmogaus ir gyvūnų pilvaplėvės raukšlė, kuria viduriai prisitvirtina prie kūno ertmės sienų.

Mezo

mezo… [gr. mesos — vidutinis, vidurinis, tarpinis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti vidutinį dydį arba tarpinę padėtį tarp 2 reiškinių laiko arba erdvės atžvilgiu.

Mezoatomas

mezoatòmas [↗ mezo(nas) + ↗ atomas], atomas, kuriame vieną elektronų yra pakeitęs neigiamas mezonas.

Mezocefalija

mezocefãlija [↗ mezo… + ↗ …cefalija], vidutiniagalvystė — vidutiniški galvos matmenys (tarp brachicefalijos ir dolichocefalijos).

Mezoderma

mezodèrm‖a [↗ mezo… + gr. derma — oda], žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų (išskyrus pintis ir duobagyvius) vidurinis gemalo lapelis; yra tarp ektodermos ir entodermos; iš ~os išsivysto skersaruožiai raumenys, kaulai, lyties, šalinimo ir kt. organai.

Mezofilis

mezofilis [↗ mezo… + gr. phyllon — lapas], augalo pagrindinis asimiliacinis ir maitinamasis audinys; lapo minkštimas.

Mezofitai

mezofitai [↗ mezo… + ↗ …fitas], augalai, augantys ne per drėgnuose dirvožemiuose, pvz., lapuočiai medžiai ir krūmai, pievų ir miškų žolės, daugelis ž. ū. augalų.

Mezoglėja

mezoglėja [↗ mezo… + gr. gloios — lipnus], bestruktūrė drebutinė medžiaga, esanti tarp pinčių ir duobagyvių ektodermos ir entodermos.

Mezokefalija

mezokefãlija [↗ mezo… + ↗ …kefalija] ↗ mezocefalija.