mezenchimà [↗ mez(o)… + gr. enchyma — įlieta; čia: audinys], žmogaus ir daugumos daugialąsčių gyvūnų gemalo jungiamasis audinys.
|
||||
mezenchimà [↗ mez(o)… + gr. enchyma — įlieta; čia: audinys], žmogaus ir daugumos daugialąsčių gyvūnų gemalo jungiamasis audinys. mezeñteris [↗ mez(o)… + gr. enteron — žarna], žarnų pasaitas — žmogaus ir gyvūnų pilvaplėvės raukšlė, kuria viduriai prisitvirtina prie kūno ertmės sienų. mezo… [gr. mesos — vidutinis, vidurinis, tarpinis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti vidutinį dydį arba tarpinę padėtį tarp 2 reiškinių laiko arba erdvės atžvilgiu. mezoatòmas [↗ mezo(nas) + ↗ atomas], atomas, kuriame vieną elektronų yra pakeitęs neigiamas mezonas. mezocefãlija [↗ mezo… + ↗ …cefalija], vidutiniagalvystė — vidutiniški galvos matmenys (tarp brachicefalijos ir dolichocefalijos). mezodèrm‖a [↗ mezo… + gr. derma — oda], žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų (išskyrus pintis ir duobagyvius) vidurinis gemalo lapelis; yra tarp ektodermos ir entodermos; iš ~os išsivysto skersaruožiai raumenys, kaulai, lyties, šalinimo ir kt. organai. mezofilis [↗ mezo… + gr. phyllon — lapas], augalo pagrindinis asimiliacinis ir maitinamasis audinys; lapo minkštimas. mezofitai [↗ mezo… + ↗ …fitas], augalai, augantys ne per drėgnuose dirvožemiuose, pvz., lapuočiai medžiai ir krūmai, pievų ir miškų žolės, daugelis ž. ū. augalų. mezoglėja [↗ mezo… + gr. gloios — lipnus], bestruktūrė drebutinė medžiaga, esanti tarp pinčių ir duobagyvių ektodermos ir entodermos. mezokefãlija [↗ mezo… + ↗ …kefalija] ↗ mezocefalija. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai