mezoklimatas [↗ mezo… + ↗ klimatas], nedidelės ir beveik vienodų gamtinių sąlygų teritorijos, pvz., jūros pakrantės, kalnų įdubos, klimatas; vietos klimatas.
|
||||
mezoklimatas [↗ mezo… + ↗ klimatas], nedidelės ir beveik vienodų gamtinių sąlygų teritorijos, pvz., jūros pakrantės, kalnų įdubos, klimatas; vietos klimatas. mezolitas [↗ mezo… + ↗ …litas], vidurinis akmens amžius — pereinamasis amžius tarp paleolito ir neolito. mezomèrija [↗ mezo… + gr. meros — dalis], dalinis jungčių ir atomų krūvių poslinkis molekulėje. mezomolèkulė [↗ mezo(nas) + ↗ molekulė], molekulė, kurioje chem. ryšį sudaro mezonas. mezomòrfija [↗ mezo… + gr. morphē — forma], skystakristalė būsena. mezònas [↗ mezo… + ↗ (elektro)nas], nestabili elementarioji dalelė, kurios rimties masė didesnė negu leptono, bet mažesnė negu nukleono, pvz., bet kuris kaonas arba pionas. mezoninas [it. mezzanino], mažaaukščio gyv. namo pusaukštis (virš vidurinės namo dalies). mezònis, atomas, susidedantis iš teigiamo kaono arba piono ir elektrono. mezopáuzė [↗ mezo… + ↗ pauzė], pereinamasis atmosferos sluoksnis (maždaug 80 km aukštyje) tarp mezosferos ir termosferos. mezosferà [↗ mezo… + ↗ sfera], atmosferos sluoksnis (maždaug nuo 55 km iki 80 km aukščio) tarp stratosferos ir termosferos. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai