Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Mezostichas

mezostichas [↗ mezo… + gr. stichos — eilutė], eiliuotas kūrinys, kurio eilučių vidurinės raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį.

Mezotelis

mezotèlis [↗ mezo… + gr. thēlē — spenys]: 1. žmogaus ir stuburinių gyvūnų vienasluoksnis plokščiasis epitelis; dengia kūno ertmių serozinius dangalus ir krūtinės bei pilvo ertmės organų paviršių; 2. pirminės kūno ertmės epitelis.

Mezotrofai

mezotròfai [↗ mezo… + gr. trophē — mityba], augalai, augantys vidutinio derlingumo dirvožemiuose.

Mezozaurai

mezozáurai [↗ mezo… + ↗ …zauras], iškastiniai ropliai Mesosauria, gyvenę paleozojuje P. Afrikoje ir P. Amerikoje.

Mezozojus

mezozòjus [↗ mezo… + gr. zōē— gyvybė], Žemės geol. istorijos IV era; per tą laikotarpį susidariusių uolienų grupė.

Mezza voce

mezza voce [sk. meca voče; it. pusbalsiu]: 1. dainavimas ne visu balsu, būdingas labai ištobulintos dainavimo technikos dainininkams; 2. vienas muz. garso formavimo niuansų; tylus balso arba instrumento skambesys.

Mezzo

mezzo [sk. meco; it. pusiau], pirmoji dvižodžių muz. terminų dalis, reiškianti vidutiniškai, pvz., mezzo forte, mezzo piano.

Mi

mi [lot.], muz. garsas, dar vadinamas e; trečias bet kurioje do garsu pradedamoje pagrindinio diatoninio muz. garsaeilio oktavoje.

Mialgija

miálgija [gr. mys — raumuo + algos — skausmas], raumenų skausmai.

Miastenija

miastènija [mys + gr. astheneia — silpnumas], liguistas raumenų silpnumas.