mezostichas [↗ mezo… + gr. stichos — eilutė], eiliuotas kūrinys, kurio eilučių vidurinės raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį.
|
||||
mezostichas [↗ mezo… + gr. stichos — eilutė], eiliuotas kūrinys, kurio eilučių vidurinės raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį. mezotèlis [↗ mezo… + gr. thēlē — spenys]: 1. žmogaus ir stuburinių gyvūnų vienasluoksnis plokščiasis epitelis; dengia kūno ertmių serozinius dangalus ir krūtinės bei pilvo ertmės organų paviršių; 2. pirminės kūno ertmės epitelis. mezotròfai [↗ mezo… + gr. trophē — mityba], augalai, augantys vidutinio derlingumo dirvožemiuose. mezozáurai [↗ mezo… + ↗ …zauras], iškastiniai ropliai Mesosauria, gyvenę paleozojuje P. Afrikoje ir P. Amerikoje. mezozòjus [↗ mezo… + gr. zōē— gyvybė], Žemės geol. istorijos IV era; per tą laikotarpį susidariusių uolienų grupė. mezza voce [sk. meca voče; it. pusbalsiu]: 1. dainavimas ne visu balsu, būdingas labai ištobulintos dainavimo technikos dainininkams; 2. vienas muz. garso formavimo niuansų; tylus balso arba instrumento skambesys. mezzo [sk. meco; it. pusiau], pirmoji dvižodžių muz. terminų dalis, reiškianti vidutiniškai, pvz., mezzo forte, mezzo piano. mi [lot.], muz. garsas, dar vadinamas e; trečias bet kurioje do garsu pradedamoje pagrindinio diatoninio muz. garsaeilio oktavoje. miálgija [gr. mys — raumuo + algos — skausmas], raumenų skausmai. miastènija [mys + gr. astheneia — silpnumas], liguistas raumenų silpnumas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai