miãzė [gr. myia — musė], gyvulių liga, kurią sukelia tropinio klimato juostose gyvenančių musių lervos.
|
||||
|
miazmà [gr. miasma — nešvarybė], pasenusi sąvoka, reiškianti medžiagą, kuri iš aplinkos patenka į kūną ir sukelia ligą. micèlė [lot. mica (maž. micella) — trupinėlis, dalelė], koloidinio tirpalo dalelė, pvz., muilo dalelė vandenyje. micèlis [gr. mykēs — grybas + hēlos — vinis; atauga], grybiena — grybų vegetatyvinė dalis; plonų, dažn. šakotų gijų (hitų) rezginys. micetizmas [gr. mykēs (kilm. mykētos) — grybas], apsinuodijimas grybais, mičmanas [angl. midshipman]: 1. TSRS karinio jūrų laivyno ir pasienio kariuomenės jūrų dalių liktinių karių — specialistų kar. laipsnis; TSRS karinio jūrų laivyno viršilų kar. laipsnis 1940—71; 2. Rusijos karinio jūrų laivyno pirmasis karininko laipsnis; 3. D. Britanijos karinio jūrų koledžo ir JAV karinės jūrų akademijos vyresniojo kurso kursanto kar. laipsnis.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Kariniai terminai |  Kategorija: M |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | Midas, Frygijos karalius; pasak mitų, buvęs nemokša ir savimi pasitikintis, todėl dievų Pano ir Apolono muzikavimo varžybose pirmenybę atidavęs Panui ir už tai Apolono buvęs apdovanotas asilo ausimis. midelis [ol. middel — vidurys]: 1. didžiausias pailgo aptakaus liemens, pvz., laivo, skerspjūvio plotas; midelio pjūvis; 2. ↗ midelšpantas. midelšpántas [↗ midelis + ↗ špantai], pailgo aptakaus kūno didžiausio skerspjūvio kontūras. midi [angl. mid — vidurinis], vidutinio ilgio (iki pusės blauzdų) moterų drabužių tipas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai